Make me believe in magic ❤ Part 2

'Make me believe in magic ❤'

* 2 *

- Atsiprašau, aš labai atsiprašau, - ėmė teisintis žydrų akių savininkas.
 - Mhm... Visi tiesiog 'netyčia' šiandien man bando sumauti dieną, - tarstelėjau.
 Tamsių plaukų vaikinukas kreivai pasižiūrėjo į mane. Matėsi, kad nieko nesuprato.
 - Ta prasme?
 - Lyg nežinotum, - burbtelėjau ir nusisukau eiti.
 - Kažkaip keista, kad tu neklyki man į veidą, - lyg sau tarstelėjo.
 - Ir kodėl aš tur... - apsisukau ir įsižiūrėjau. Prieš mane stovėjęs pasipūtėlis išsišiepė nuo ausies iki ausies. O Dieve, kas dar atsitiks?!
 - Tik nerėk, - dar vis išsišiepęs tarstelėjo vaikinukas, iš šukuosenos primenantis fyfą.
 - O vemt galima? - sarkastiškai paklausiau.
 Vaikinukas sutriko, o šypsena, puošisi jo veidą, dingo.
 - Oh... Hater'ė?
 - Tai ne, fanė apvemt nori... - burbtelėjau ir nusisukau.
 Dar spėjau pamatyti nusiminusį jo veidą. "Taip jam ir reikia, - pagalvojau. - Nusileist ant žemės galėtų". Aj, nėr skirtumo, ir taip jau nuotaika galutinai sugadinta... Nesidairydama užsukau į pirmąją pasitaikiusią greito maisto kavinukę ir atsisėdau prie kiek nuošalesnio staliuko. Buvau žmogus, kuris valgydavo dažnai ir daug. Tai man netrukdė gyvent, o ir stora nebuvau. Bent jau manęs sąžinė negraužė. Prie staliuko prisistatė padavėja:
 - Ko norėsite? - paklausė tamsių plaukų mergina.
 - Sakykite, ar labai didelis mėsainis MeatBurger?
 - Jis visutiniško dydžio, norėsite?
- Taip, ir dar norėčiau vieną porciją Cezario salotų, o gėrimas tebunie Coca-Cola.
 - Viskas?
 - Kaip ir.
 Padavėja pažiūrėjo į mane 'tutiekneįveiksi' žvilgsniu ir nuėjo. Laukdama maisto galvojau apie šiandieninius įvykius. Pirma - Amber, paskui tas pasipūtėlis... Kas dabar? Gal padavėja ištėkš mano užsakymą ant manęs? Begalvodama apie tokias nesąmones nė nepastebėjau kaip greit prabėgo laikas. Ir štai jau mačiau ant padėklo padėtą mėsainį ir porciją salotų. Žiūrėjau į maistą išsišiepus. Buvau taip išalkus, kad galvojau su lėkštėm prarysiu maistą. Padavėja paėmė padėklą ir ėjo link mano staliuko. Prie pat manęs jos kojos susipynė ir krito ant stalo su visu maistu. Aš juk sakiau, kad taip bus... Ekstrasensė aš...
 - Aš labai labai atsiprašau, - teisinosi padavėja. - Sakyk, kiek mokėjai už maikutę? Aš atpirksiu, tik prašau, nesakyk vadybininkui...
Jos atsiprašinėjimus pertraukė kostiumuoto vyriškio riksmai:
 - Kas čia darosi?! - rėkė. - Emily, tu atleista!
 - Bet, bet... - apsiašarojusi mikčiojo mergina ir nubėgo link persirengimo kambario.
  - Sakykite, ar viskas gerai? Mūsų naujokės visai žioplos...
 - Tai kad čia ne jos kaltė, - pamelavau, pagailo man tos merginos. - Čia aš lenkiausi paimti... Am... Telefono! Taip, aš lenkiausi paimti telefono ir ištiesiau ranką jo siekdama... O ji kaip tik nešė mano užsakymą.
 - Hm... Na... Hm... Gerai, mes labai atsiprašome, tarstrlėjo ir nuėjo prie tos pačios merginos. Emily, kaip supratau, pasižiūrėjo į jį kreivai, bet nieko nesakė. Tada atsistojo nuo kėdės ir priėjo prie manęs:
 - Am, aš labai dėkinga, tu išgelbėjai mano kailį. Aš Emily.
 - Gabrielle. Malonu susipažinti.
 - Man taip pat. Štai, imk, čia mano maikutė. Nemanau, kad norėsi vaikščioti su savąja.
 -Dėkoju.
 -Aš pagalvojau, kad galbūt tu norėtum kavos? Aš vaišinu. Tai tikriausiai mažiausiai ką galiu padaryt, po to, kai išgelbėjai mano vietą darbe.
 -Sutinku tik su viena sąlyga. Aš mokėsiu.
 -Padarom kompromisą. Aš moku už save, o tu - už save,- nusijuokė.
 -Aha, kada tau baigiasi darbas? Ar tu jau baigei?
 - Šiandien leido pasiimti laisvadienį. Po to kai vos neišskridau iš darbo. Jei žadi persirengt, aš palauksiu. Tuoletas štai ten.
 Nupėdinau link WC ir persirengiau maikutę. Žvilgtelėjau į veidrodį. Į mane žvelgė šviesių plaukų mergina žydromis akimis. Greit nusisukau ir išlėkiau pas Emily. Ji manęs lūkuriavo prie durų. Patraukėme link nedidelės kavinukės 'Delicious coffee' ir užsisakėme po puodelį kavos. Atsisėdome prie jaukaus staliuko su sėdmaišiais aplink. Kai tik išsidrėbiau ant vieno, Emily tarė:
 - Klausyk, mums būtinai reikės dar susitikt! Duok savo numerį, nes vėliau pamiršiu.
 - Leisk, įvesiu.
 - Imk, - padavė man savo iPhone 5
 Įvedžiau numerį ir užrakinau telefoną. Tada prisiminiau, kad reiktų gal namo sugrįžti.
 - Kiek dabar valandų? - paklausiau.
 - Proto bokšte, mano telefonas tavo naguose dabar, - nusijuokė Em.
 Paspaudžiau mygtuką, kad rodytų laiką. Prunkštelėjau.
 - Kas? - paklausė Emily.
 - Emily? - atkišau jai jos iPhone su cover'iu ant kurio švietė 1D nuotrauka.
  Ji pradėjo lūžt kaip nesveika, o aš žiūrėjau į ją 'dafuck' žvilgsniu.
  - Č... čia... ma... mano... pus... pusses... pusseserė uždėjo!!! - ji klykė iš juoko, o ir aš neatsilikau.
 Visa kavinė žiūrėjo kaip į nesveikas, bet mes nekreipėm dėmesio ir toliau lūžom. Aš, būdama tokia nereali, sugebėjau išsidrėbt ant žemės. Aišku, man nepavyko atsistoti, nes dabar, besiraitydama ant žemės, žliumbiau iš juoko. Po kokių 15 min šiaip ne taip atsigavome.
 - Mano pusseserė juos dievina, bet aš jų negaliu pakęst, - tarstelėjo Em.
 - Duok žaibą, aš taip pat jų nekenčiu.
 - Bzz..!
 Mes ir vėl išlūžom, tai tikriausiai pirmas kartas per tuos metus, kai aš tiek daug žvengiau iš kažkios nesamonės. Bet viskas tuo nesibaigė. Nežinau kas man užėjo, bet ištiesiau koją ir netyčia pataikiau į kavos puodelį. Jis, žinoma, nuskrido nuo staliuko. Aš pradėjau žagsėti iš juoko, bet Emily buvo sustingus. Pasekiau jos žvilgsnį. Negalėjau patikėt tuo, ką pamačiau...

NA, JEI KLAIDŲ RASIT - NEPYKIT ;) LAUKIU NUOMONIŲ. BEJE, NEKOPIJUOJU YOLO. TIK VEIKĖJOS NUOTRAUKĄ NAUDOJU ;) IŠ ANKSTO PRAŠAU, NESMERKIT : D

Ieva ❤