Detektyvas

Pamenat, vasarą kėliau pamokėles kaip parašyti knygą. Dabar pati nusprendžiau pabandyti parašyti detektyvinę istoriją :D Atiduodu jūsų teismui pirmąją dalį :))

Ferdinandas Raudys gulėjo apsikabinęs save rankomis, taip tarsi jam būtų labai šalta. Taip tarsi būtų norėjęs kažką priglausti. Ach, tiesa, nepaminėjau, jis gulėjo vidurį sodo, penktą valandą ryto ir kas įdomiausia, negyvas.

Du pagyvenę policininkai bidzinėjo aplink sodą, nežinodami, ką daryti kol atvyks profesionalai. Ponas Giergždys, žmogžudysčių skyriaus detektyvas, niekada neskubėdavo į nusikaltimo vietą, tuo labiau tokį ankstyvą šeštadienio rytą ir dar velniškai nuo vakarykščio pasisedėjimo su draugais skaudančia galva.

-         Koks gražus saulėtekis, o tu ko tokia surūgus gražuole? – Saulei Raudytei mestelėjo  detektyvo Giergždžio padėjėjas Kostas.

-         Kostia, raminkis, - suzirzė Šarūnas Giergždys, - labas rytas, gal galite pasakyti kur rasime nusikaltimo vietą?

Saulė, kurią močiutė Nijolė išsiuntė pasitikti detektyvo stovėjo visiškai pasimetusi. Dėdė guli negyvas vidurį sodo.. O ji stovi kaip nepilno proto ir žiūri. ,,Velnias, budinkis Pagieža“ pyktelėjo.

-         Eee, taip. Nusikaltimo? A, nusikaltimo. Taip. Gal aš jus palydėsiu, - suvebleno Saulė ir nukaito. Tas detektyvas toks mielas, o ji čia mekena. ,,Saule!!! Sode guli negyvas Ferdinandas, o tu mąstai apie gražius detektyvus?!“.

Šarūnas Giergždys nusekė paskui pasitikusią merginą, galvodamas iš kur čia gavus puodelį kavos ir įprastinę nikotino dozę.

Kitaip tariant, nužudytasis tiems trims rūpėjo mažiausiai. Kol jie išgirdo Ferdinando motinos Angelės Raudytės riksmus.

-         Tai ji! Aš žinau, kad tai tos tavo prakeiktos tarnaitės darbas! Tu ir tavo nelemti namai pražudė mano sūnelį, mano angelėlį...

Šarūną Giergždį nupurtė drebulys. Detektyvu jis dirbo jau pora metų, bet tokio širdį veriančio riksmo dar nebuvo girdėjęs.

Saulė liuoktelėjo prie tetos Angelės ir apkabinusi patraukė ją tolyn nuo visai sutrikusios, aprėktos močiutės.

-         Labas rytas detektyvai. Aš Nijolė Raudienė, nužudytasis mano vyro (amžinaatilsį) sesers sūnus Ferdinandas Raudys. - greitakalbe išpylė nedidukė, apvalaina, pensinio amžiaus moterytė.

-         Labas rytas, aš detektyvas Šarūnas Giergždys, kol kas atsakingas už šią bylą. Kas ir kada rado mirusįjį?

-         Paštininkas, jis dėjo laiškus į pašto dėžutę, apie penktą valandą ryto, kai išgirdo riksmą ir atbėgęs į sodą pamatė velionį. Tada prižadino mane.

-         Gal galėtumėm pasikalbėti su paštininku?, - kiek suirzusiu balsu paklausė detektyvas Giergždys, ir persisukęs per petį šnipštelėjo Kostui, - Pasirūpink ta ponia.

-         Ta ponia nužudytojo, atleiskite, mirusiojo, Raudžio motina Angelė Raudytė. Ji mano,              kad Ferdinandą nužudė mano Marinutė. Geriau aš pati ja pasirūpinsiu, o anūkė palydės jus iki paštininko. – įsiterpė Nijolė Raudienė.

-         Ačiū. – dėkingas žvilgtelėjo detektyvas.

Jau truputį prabudęs Šarūnas Giergždys paprašė besiartinančios Saulės nuvesti pas paštininką. Kostas bandė šnekinti ją, bet ši piktai dėbtelėjo į detektyvą ir pagreitino ėjimo tempą. Pereiti milžinišką Raudžių dvaro sodą reikėjo beveik dvidešimt minučių.

 Šarūnas užsigalvojęs spoksojo į žemę, Kostas švilpavo, o Saulė svarstė, ar jai verta pirkti tuos žurnale matytus Prada batus.

-         Paštininkas nualpo pamatęs dėdę negyvą. Jei manęs prireiks, būsiu gretimam kambarį. – staigiai pabudino iš minčių detektyvą Saulė ir paliko jį stypsoti prieš sunkias medines duris.

-         Tai gal einam? – pakėlęs antakius suniurzgė Kostas.

***

-Ir ką darėte pasakęs poniai Nijolei? – jau gerokai prasibudinęs klausinėja paštininką Šarūnas.

- Kaip sakė Marinučka, iš kart nualpau. O daugiau nieko neprisimenu.

- Marinučka tai tarnaitė Marina Tychova? – patikslina Kostas.

- Taip, - atsidusta išblyškęs paštininkas.

- Na atrodo viskas. Ačiū. Jei dar ką prisiminsit, pone Giegeli, skambinkit man, - padavė vizitinę kortelę Šarūnas.

Detektyvai išeina iš raudonmedžio baldais apstatyto, prabangaus svečių kambario.

-         Nu ir jautrus žmogelis,- vartydamas akis burbteli Kostas.

-         Kostia, aš be kavos, palikau  paskutinį ,,Malboro“ pakelį namie, miegojau apie tris valandas, ir nezirziu.

-         Katik pradėjai.. – panosėj šnirpštelėjo Kostas.

-         Kažką sakei? – greismingu, tyliu tonu paklausė Šarūnas ir pabeldė į Saulės kambario duris.

Tyla. Šarūnas vėl beldžia. Vėl. Kostas neištvėręs atidaro duris ir įvirsta į milžiniškus, prirūkytus apartamentus. Šarūnui net susisuka galva. Iš kito kambario (matyt dušo), girdisi žemas, sodrus, moteriškas balsas: ,,And it hurts like in hell, it hurts like in hell, when I see your face... Na, na, naaa“.

Tuk, tuk.

-         Taaaiiip, minutęęę, - dar vis dainuodama atsako Saulė.

Kostas prunkšdamas šnipšteli Šarūnui: ,,Jai net suskaudo matant tavo pagiringą ševeliūrą“

Šarūnas jau ruošėsi  atsikirsti, bet..

Iš vonios išėjo į dangaus žydrumo chalatą susisupus Saulė. Rausvais skruostais ir ant pečių išsidraikiusiom, varno juodumo garbanom. Išvydus detektyvų reakciją, ji išsišiepė nuo ausies iki ausies ir pradėjo garsiai kvatot, bet staiga nutylo. Ferdinandas. Ups.

Šarūnas nustebęs spokso į Saulę. Dar iš ryto ji atrodė tokia, tokia... Kaip čia pasakius... Maža niurzga.

Kostas spokso į Šarūną, kad pagaliau (tas kvailys, po išsiskyrimo su kažkokia nuoboda, jau du mėnesius vaikšto piktas kaip velnias) jis į kažką atkreipė dėmesį.

Saulė nuleidžia akis dėl to nelemto žvengimo. Tyla trunko dar kokias dvidešim sekundžių, tada Saulė prakalbo:

-         Jūs tikriausiai manęs ieškojot? Aš apsirengsiu ir palydėsiu jus pas močiutę.

-         Aha. Tai yra taip, mes luktelsim. - ,,Oho. Kiek jai metų?“ – sukasi Šarūno galvoj.

-         Tai gal galėtumėt palaukti už durų, - sužvairuoja Saulė.

-         Aaa. Taip. Paskubėkit. – ,,jai tikriausiai dar tik kokių penkiolika“ – subarė save Šarūnas ir vėl prabylo rimtu detektyvo tonu.

***

Meilė išlenda iš kambario, šį kart jau be šypsenos, apsirengus juodais marškiniais ir juodais plėšytais džinsais.

-         Einam, - ji pamoja dešine ranka.

-         Žinote, gal pirma nuveskite mus pas tarnaitę? Ar galėtumėte? - be emocijų paklausia Giergždys.

-         Aš manau ji pas močiutę, bet galim pažiūrėt jos kambarį, - atsakė Saulė ir sarakastiškai mestelėjo, - Be to detektyve, galit į mane kreiptis ,,tu“, - neatsisukdama priduria ir nudunda akmeniniais laiptais.

Kostas su Šarūnu dairydamiesi po senovinį dvarą seka paskui Saulę.

-         Jos nėra. Galim grįžti, - iš tamsaus koridoriaus galo aidi Meilės balsas.

***

-         Ach, štai kur jūs? Jau norėjau prašyti, kad Marinutė eitų ieškoti...,- vos detektyvams ir Meilei įžengus į kambarį prašneko ponia Nijolė.

***

-         Žinai, man viskas čia kažkaip painu – nieks nieko tikrai nematė, arba jie profesionalūs aktoriai,- trenkęs seno ,,Fordo“ durimis suniurnėjo Šarūnas.

-         Och, brangusis tu mano – dar neįšmokai, kad žmogžudystės paprastai nebūna labai aiškios, - atsako Kostas.

-         Ačiū mama, - suirzo detektyvas.

-         Niuuuurzgaaaaa, - prajuko Kostas, - o jei rimtai, tai man ta Raudienė atrodo ne tokia jau ir nekalta.

-         Paėmei jos batų antspaudus?

-         Taip. Kokių keturesdešimties porų manau..., - sunkiai atsiduso Kostas.

***

-         Labas ryt.., - vos įžengęs pro duris užtilo Kostas, - auuu? Kur visi?

-         Kaip šmaikštu. Mes nuo trijų ryto kasinėjomės Raudžių sode, tikėdamiesi ten rasti dar vieną idėją, - šiaip ne taip pramerkęs akis atsakė Šarūnas, - paskaityk.

,,Ten kur nyksta vienas, saulė daug kam nusileis.“ – iškarpytomis raidėmis ant laikraščio skiautės buvo sudeliotas sakinys. Kostas įdėmiai apžiūrėjo lapelį ir vos laikydamasis nesijuokęs tarė:

-         Gal reikėjo ieškoti kapinėse?

-         Cha, cha, cha. – mechaniškai nusijuokė Šarūnas, - o ataskaitą šefui tai rėikės pateikt..

-         OK. Nunešiu iki labaratorijos, gal bus pirštų antspaudų. – žvaliu balsu atsakė Kostas.

     O Šarūno galvoje kilo keistos mintys apie Saulę. Lašantys plaukai ir spindinčios akys..

 - Ej, žinai kieno batų pėdsakai kieme vedantys prie mūsų numirelio? – nutraukė detektyvo mintis Kostas, - ogi tavo dienos šviesos, Saulės Raudytės.

Šarūnas Giergždys pašoko nuo kėdės, griebė Fordo raktelius ir išlekė.

***

-         Laba diena, ieškome Nijolės Raudienės, - parodė detektyvo ženklelį Šarūnas.

-         Sveiki,  aš jos sūnus, Danielius Raudys, - ištiesė ranką Saulės tėvas,- jūs tikriausiai dėl Ferdinando?

-         Tiesa pasakius, mes čia dėl jūsų dukros.

Melyni plaukai + žalios akys

Aš jau seniai (kokius pusę metų) zyziu mamai kad noriu mėlynų plaukų, aišku net nesitikėjau jog leis balint visą galvą ir dažyt žydrai, bet vis tiek zyziau. Rezultatas - tamsiai melyni plaukų galai :D Tiesa, ne itin ryškūs, nes mano plaukai tamsūs, bet po dviejų dažymų su balzamu visai normaliai atrodo. Laiminga dabar ^^

Beje, šiandien baigėsi mano juodų lešių galiojimas, vėl žaaliake tapau. Kažkaip keista, kai veidrodį į tave nespigina du juodi žiburiai :D Eisiu optikon vėl juodų arba švieeeesiai mėlynų užsisakinėt kitam mėnesiui.
Ne į temą - http://www.youtube.com/watch?v=Ek0SgwWmF9w ♥

2000!

2000 peržiūrų! Ačiū visiems ♥

P.S. Laukit naujienų :)
P.P.S. Bet nepažadu, nes matot kas iš pastarųjų pažadų gavos :D

Mano mylimai Austytei...........

PPPPPPPPPPPPPPPAAAAAAAAAAASSSSSSSSSSKKKKKKKKAAAAAAAAMMMMMMBBBBB
IIIIIIIIIIIINNNNNNNNNNNKKKKKKKKK!!!!!!!!!!!!

Nesulaukusi skambučio per 5 d. - skelbiu tj į blog'ą ;DDDDD

**********************************************************************
Austėja:


Va ką man Ieva prie juodraščių blogo paliko :DDDDDDDDDD
***********************************************************************
Ieva:

Varna...........

Naujos akytės :p

Nusipirkau naujus spalvotus kontaktinius lešius :)) Šį kartą juodus. :D Kai įsidėjau daugelis sakė, kad atrodo vos ne kaip tikros akys. Bet viena draugė juokėsi jog negalės dabar man į akis žiūrėt. Jūs rezultatą matot viršuj ;p
Dabar jau galvoju ir kitus užsisakyt iš karto, nes pas mus Anykščiuose optikoj spalvoti lešiai su dioptriom kainuoja 17Lt pigiau nei paprasti :D

Va taip va

Lygiai balų surinko mada ir įvairios istorijos, taigi imsimės su Ieva šių temų ;)
+ Pažadu dar surast visokių būrimų/žaidimų su kortom :D
 

Laukit :))

Apie ką rašyt?

Sveikučiaiiiiiiii
Gėda, gėda. Ir man ir Ievai. O ypač man, kad neatsiliepiu kai ji skambina :D
Galva kažkaip be įdėjų :( Tai sakau siūlykit apie ką norėtumėt kad rašytume. Laukiam minčių į fb arba komentaruose :)

Ne į temą

Sveiki visi!

Žiauuuuuuriai sorry kad blogas numiręs, bet ir aš ir Ieva turim krūvas darbų...

Gera diena šiandien pasitaikė..

Rašėm matiekos ,,testuką“ iš 3 užduočių gal 1 išspręndžiau žmoniškai.

Po to – teatras. Du kartus sumaišiau ką turiu daryt, šiaip apsižioplinau, per mane vos nenugriuvo klasiokas ir t.t. Žodžiu kol visi nesustodami žvengė stovėjau kaip daužta :D Sėkmė.

Paskaitykit - http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/del-isilauzimo-i-svetima-nama-svedijoje-buvo-suimtas-katinas-172-250008

Pabaigai:

Darbdavys teiraujasi kandidato šeimyninės padėties.

-         Aš nevedęs.

-         Tada apgailėstauju, priimame tik tuos, kurie įpratę paklusti

☺

Sovietmečio palikimas, arba kas sugadino mūsų mąstymą

Susinervinau. Diskutavau su močiute ir dar keletu 40-ųjų vaikų.. Visi nors nusišauk kartoja kokie geri sovietiniai laikai buvo, kaip nebuvo jokių nusikaltimų ir t.t. Visi turėjo darbus, nevogė. Šitoj vietoj neišlaikiau ir nutraukiau.

O tai bulvių nešimasis iš kolkozo ne vagystė, ką? Ne, jie ten dirbo. Algą gavo? Gavo. Tai kaip ne vagystė? Tyla. Neperkalbama.

Mano laikais buvo geriau. Vat ir ne sakau, kaip Hitleris, jis per pora metų nužudė daugiau nei per visus metus nuo to, O vat Hitleris, jau nediskutuotina tema. Buvo toli, bet to žydai ne mes, neskauda.

Galiausiai matydami, kad sutriuškinau argumentais, sovietiniai narsuoliai ėmėsi žlugdančio argumento. ,,Tu dar neužaugai, o jau vyresnius mokai“

Nelabai ką galėjau ir atsakyt, jauna – tai jauna, o jaunystė septynesdešimtmečiams = kvailystė.

Ir staiga galvoj įsižiebė teisybės spindulėlis. Kas jei koks Kopernikas būtų klausęs senų ir atseit išmintingų kunigų? Mes dar vis gyvgentumėm kaip viduramžiuose. Visos didžios idėjos virto revoliucijomis. Ir dažniausiai dėka jauno proto. 

Nesuveikė. Prie sovieto buvo geriau, kad dabar taip valdžia.

Galvojau, kad pradėsiu žegnotis. Tai kam po velnių tos laisvės reikėjo? Kam reikėjo laisvo žodžio? Dėkoju tiems, kurių smegenų nepaveikė sovietinė laimė. Tiems kurie suprato, kokia svarbi laisvė. Tai, kad galim mokytis kur norim ir ką norim, nesvarbu kas yra tavo šeima. Kad galim rinktis. Kurt kažką naujo. Galim keliauti kur tik širdis geidžia. Galim žinoti tikrą, o ne kažkam naudingą tiesą.

Tad ačiū, tau, laisve.

Kaip parašyti knygą 5

Penkta ir paskutinė pamokų kaip rašyti knygą dalis. Sėkmės!

Dvidešimt devinta diena. Pažvelkite į veidrodį ir aprašykite asmenį, kurį ten matote. Pamėginkite aprašyti savo atspindį veidrodyje kaip vyrą ar moterį, kurio niekada nepažinojote ir nesutikote. Padarykite tą trimis šimtais žodžių. Padarykite šį asmenį savo istorijos dalyviu: galbūt herojumi, galbūt pasakotoju, o gal tiesiog antraeiliu veikėju.

Trisdešimta diena. Rašytojas Kurtas Vonnegutas vieną sykį pastebėjo, kad „Talentą daug kas turi labai dažnai. Tačiau labai retai kas nors pasiryžta gyventi rašytojo gyvenimą. Tai tarsi daryti apmušalus rankomis Siksto koplyčiai“.

Trisdešimt pirma diena. Susidėliokite regėjimo taškus savo planuose. Šitaip ir skaitytojai įgis jūsų istorijoje tvirtą pagrindą po kojomis. Jei jau sykį nusprendėte, kuris veikėjas taps skaitytojo „akimis“, savo sprendimo nekeiskite. Jei sumanėte, kad istoriją rodysite kelių veikėjų akimis, nesugalvokite šokinėti ir vienu metu veiksmui nupasakoti naudokite kelių veikėjų. Taip nesupainiosite savo skaitytojų.

Trisdešimt antra diena. Pasirūpinkite užrašų knygute. Jei laukiate susitikimo pradžios, pradėkite rašyti. Jei esate lėktuve, pradėkite rašyti. Net jei rašyti tėra viena kita sekundė – rašykite. Jei jau vieną kartą kažką užrašėte – tai jau jūsų.

Trisdešimt trečia diena. Nežinomybė yra pagrindinis grožinės literatūros elementas. Štai dėl ko skaitytojai klausia: kas bus toliau? Jie skaitys tol, kol ras atomazgą ir atsakymą.

Trisdešimt ketvirta diena. Naudodami įvairiausius būdus savo veikėjams pristatyti nepamirškite ir kūno kalbos. Neverbaliniai signalai pasako daug daugiau ir veikia efektyviau nei tik žodžiai. Pasiklauskite to bet kurių dviejų meilužių.

Trisdešimt penkta diena. Pirmiausia pamėginkite rašyti paprastu raštu, ranka, ne kompiuteriu. Taip pats sau duosite dvi galimybes kurti, kol pradėsite redaguoti istoriją.

Nagų dailė

Šią vasarą užsibrėžiau tikslą kiekvieną dieną kitaip nusilakuot nagus, kad įgusčiau. Kol kas eksperimentavau su 2 spalvų perėjimais, bet atsibodo. Truputį pasiknisau nete ir va ką gero aptikau:
http://www.nail-art-101.com/rainbow_nails.html
http://www.nail-art-101.com/water_marble_nail_art.html - bet čia labai storas lako sluoksinis gaunasi :(
http://www.nail-art-101.com/floral_nail_art.html
http://www.refinery29.com/nail-art-tricks
http://www.nailsmag.com/demosteps/95045/fluttering-butterfly turinčioms ilgus nagus ;)
http://www.nailsmag.com/demosteps/94808/so-exotichttp://www.sheknows.com/beauty-and-style/ man asmeniškai pats gražiausias ♥
http://articles/959199/nail-art-designs-tutorial

Kaip parašyti knygą 4

Na ir pagaliau prieš paskutinė, ketvirta dalis ;)

Dvidešimt antra diena. Nedarykite nieko. Visai nieko. Tiesą sakant, visas darbas jau yra atliktas arba užrašytas ant popierinių kortelių.

Tačiau netapkite senųjų rašytojų požiūrio auka: „Aš tiesiog pradėjau rašyti turėdamas pagrindinę idėją. Niekada nežinojau, kur link einu, todėl leidau veikėjams man pasakoti istoriją.“ Tai gali suveikti tada, kai rašo nuostabūs ir labai patyrę rašytojai, bet didžioji dalis mūsų privalo turėti aiškų kelią tam, kad beviltiškai nesutriktų kartu su skaitytojais siužeto vingiuose.

Dvidešimt trečia diena. Iškabinkite korteles su istorija, kurią išplėtojote, savo kambaryje ant sienų visur aplink taip, kad lengvai galėtumėte jas perskaityti.

Dvidešimt ketvirta diena. Gerai parašytos knygos, kurių puslapius norisi versti vieną po kito, yra labiau paremtos spalvingais veikėjais, ne įvykiais, ir turi aiškią pradžią, vidurį, pabaigą. Dar kitaip sakant – tai yra tai, ko nori redaktoriai (ir skaitytojai).

Dvidešimt penkta diena. Dabar jūs jau turite:

Įsipareigojimą.

Darbo grafiką.

Istorijos idėją.

Veikėjus.

Smulkų visos istorijos siužetą.

Trumpą aprašymą, apie ką yra jūsų istorija.

Dvidešimt šešta diena. Užsibrėžkite sau tikslą: parašyti mažiausiai keturis puslapius per dieną. Tai yra apie 300–325 žodžiai rašant su dvigubais tarpais. Kai kuriomis dienomis parašysite viso labo vieną puslapį, kitomis – iš karto penkiolika. Bandykite rašyti taip, kad dienos vidurkis būtų keturi puslapiai.

Dvidešimt septinta diena. Jūsų romanas – grožinės literatūros veikalas. Vis dėlto tai jokiu būdu nereiškia, kad visi faktai gali būtų klaidingi. Niekas kitas taip greitai nepriverčia skaitytojų užversti knygos, kaip melas. Ir niekas kitas istorijai nesuteikia tiek autentiškumo, kaip teisingas faktas ar tikra detalė.

Naudokitės internetu tyrinėti – tai greita, paprasta ir nebrangu. Visos pasaulio bibliotekos yra jums atviros. Nepamirškite žvilgtelėti ir į laikraščius ir žurnalus, leistus ar leidžiamus jūsų rašomu laiku ir jūsų aprašomose vietose. Štai, tarkim, rašytojas Gore‘as Vidalas naudojo senus leidimus „Harper‘s Magazine“ norėdamas patikslinti savo istorinius romanus.

Dvidešimt aštunta diena. Pasikalbėjimas nėra dialogas. Dialogas turi tikslą. Jis stumia istoriją į priekį. Jis laiko skaitytoją įsuktą į istoriją, verčia jaustis jį pačioje veiksmo širdyje. Dėl to neaprašykite įvykių atmestinai – geriau meskite skaitytoją į įvykių sūkurį, ir jūsų dialogai nuskambės natūraliai. Kalbėkite įtikinamai ir tvirtai. Ir visada pasitikrinkite, ar tikrai skaitytojai žino, apie ką kalbate.

Kaip aš Sobieski pirkau..

Kai pasiūliau Ievai rašyti blogą, galvojau, kad būtent tokias istorijas mes ir pasakosim. Bet kad kažkaip nieko nevyko.. Pasijuokti ar paverkti, nežinau ką čia reiktų daryt..

Pavakarį susiruošiau močiutės deleguota į nė ? tūkstančių gyventojų neturintį n miestelį. Susidarėm sąrašą ko reikia, aš rengiuosi, kai iš virtuvės pasigirsta močiutės balsas: ,,paimk dar ir mažiuką buteliuką degtinės, vaistam“. Aš (au žvengdama): ,,Taigi tik nuo aštuoniolikos“. Močiutė: ,,Eik tu, parduos“. Tada aš jau vos ne ridinėjuos ant žemės: ,,Man??? Nejuokauk“.

Išeinu išsišiepus, kaip čia man eksperimentas pavyks.

Po 15min., miestelio n parduotuvė.

,,Aha, man dar tų sausainių, ai, ir dar Sobieski mažiuką buteliuką‘ – stoviu nukaitus.

Pardavėja pakelia galvą ir be emocijų paklausia ,, 0,2 ar 0,5?“

Aš apšalus, kad neprašė paso sumurmu ,,200 gramų, oj 200 mililitrų“ – jau visa raudona atsakau. Šakės, priedanga dingo, dabar tai jau tikrai epic fail.

,,Va nuo to ir reikėjo pradėt“ – pakomentuoja šešiasdešimtmetis diedukas šalia stovinčiai bobutei.

Eidama namo pagalvojau, kad negi aš tokia sena atrodau? Vadybininkas - traktoristas jau antra diena kaip man kaime mirksi, namie būsimas pirmakursis studentas net neklausė kiek man metų, iškart pradėjo kalbėt vos ne ,,tai kelintam kurse?". Panašu tik mano veidrodis tiesą rodo...

Moralas

Galima pasijuokt, kad aš tokia sena atrodau, jog būnant keturiolikos manęs paso neprašo. Bet mane labiausiai nustebino, kad ne pardavėja (tarkim jos darbas parduot), o du garbaus amžiaus diedukai nesudrausmina butelį perkančią paauglę. O po to visi dėjuoja koks šiuolaikinis jaunimas blogas. Geria, rūko, narkotikus vartoja. O vat pakliuvus į tokią situaciją sarkastiškai mesteli ,,va nuo to ir reikėjo pradėti“. Tiesiog pamastymui, ką mes darom,  kad būtų geriau?

Kaip parašyti knygą 3

Treeeečiaaaa knygos rašymo savaitė.. Pripažįstu, nors visos kambario sienos nukabinėtos schemom, spalvotais lapeliais, ir skyrių planais, bet galvoju šiuo metu visai ne apie knygą. Reikia gimtadieninių dovanų tėvams, o kai sugalvojau, tai supratau, kad nespėsiu.. Na bet ne visi tokie planų nesilaikantys.

Penkiolikta diena. Plėtokite siužetą kartu su veikėjais. Niekaip negalite išplėtoti siužeto neįpindami į jį veikėjų – viskas turi derėti. Juo labiau, veikėjai nėra mediniai žmogučiai, tarsi nukritę iš dangaus. Jie – labai svarbus jūsų kuriamos istorijos elementas. Jie turi padaryti kažką logiška arba nelogiška (jei to reikalauja istorija), kas tiktų kuriamam siužetui ir nuvestų jį iki kulminacijos. Niekada neatskirkite veikėjų nuo siužeto.

Šešiolikta diena. Skaitytojai turi patikėti, kad jūsų herojai egzistuoja arba galėtų egzistuoti. Štai kodėl jie privalo būti išskirtiniai. Ir niekas kitas nepadaro veikėjų išskirtiniais, kaip jų veiksmai ir jų gyvenimo tikslai. Beje, tikslai gali būti ir geri, ir blogi – tai visiškai nesvarbu. Svarbiausia, kad skaitytojai pastebėtų juos, tikėtų jais ir galų gale susidomėtų istorija.

Nerašykit istorijos apie žmoniją, geriau tebūnie tai pasakojimas apie vieną, du ar tris ryškius ir charakteringus veikėjus.

Septyniolikta diena. Jums reikia stipraus herojaus. Daugelis rašytojų susiduria su problema, kai reikia sukurti veikėją, kuris yra visiškai išplėtotas ir teigiamas.

Atminkite, kad herojus jūsų istorijoje yra pagrindinis charakteris. Būtent dėl jo jūsų knyga skirsis nuo kitų. Juk norite, kad herojus skaitytojams rūpėtų. Taigi nuo šiandien pagrindinis veikėjas turi tapti jūsų geriausiu draugu.

Aštuoniolikta diena. Apsibrėžkite, ko jums reikės istorijoje, kas kam ir su kuo ką darys, arba kas plėtojantis siužetui kažkam atsitiks. Ar jie traukia į tą pačią pusę, ar į šešiomis skirtingomis kryptimis? Užduokite sau svarbiausią klausimą: kas bus įdomiausia jūsų skaitytojams? Tai tikras išbandymas tiek siužetui, tiek jūsų veikėjams. Ar skaitytojams bus įdomu? Ar jiems rūpės?

Kad sėkmingai išnaudotumėte siužetą ir veikėjus, turėsite pasirinkti. Savo istorijai turite būti negailestingas. Turite pasirinkti, kas įeis į ją, o kas liks už borto.

Gaila, bet didžioji dalis pradedančių rašytojų nesugeba pasirinkti ir sustoja. Nedrįskite to daryti. Žinoma, išmėginkite skirtingus variantus, bet plėtokite istoriją įvykis po įvykio. Kai kažkoks įvykis baigiasi nelaimingai, herojus privalo į tai vienaip ar kitaip reaguoti. Lygiai taip pat, kaip jis tai darytų realiame gyvenime.

Jei vaikas buvo mirtinai partrenkiamas automobilio, vairuotojo gyvenimas pasikeičia amžiams. Kaip ir vaiko tėvų, seserų, brolių, draugų ir visų kitų, buvusių aplink. Jūs turite nuspręsti, kokie tie pokyčiai. Jūs privalote nuspręsti. Tai – jūsų proga suvaidinti Dievą – jei norite rašyti, privalote vaidinti šį vaidmenį. Dievas yra detalėse, Dievas lemia romano kryptį.

Devyniolikta diena. Vis klauskite savęs „kodėl?" Antros savaitės pabaigoje atradę veikėjus juos aprašėte atskirose kortelėse. Ant jų surašėte pačias intymiausias veikėjų gyvenimo smulkmenas. Peržvelkite jas dar kartą. Rašytojas Vladimiras Nabokovas visus savo romanus parašė būtent ant tokių mažų kortelių.

Dvidešimta diena. Jūsų „balsas" yra jūsų balsas. Jūsų „stilius" taip pat yra jūsų stilius. Nemėginkite pritempti savo istorijos iki „skamba panašiai" į kokį nors garsų rašytoją. Daugelis pradedančių rašytojų nori pridėti dar kažko savo „popieriniam balsui", bet tai, kas ant popieriaus, yra tikrasis jūs. Kad ir popierinis. Rašykite ir meskite lauk balastus, kurie gali sugadinti tai, ką jau parašėte. Būkite natūralus. Kaip sakė prancūzų rašytojas Francoisas Rene de Chateaubriandas: „Tikras rašytojas ne tas, kuris kažką mėgdžioja, o tas, kurio neįmanoma pamėgdžioti."

Dvidešimt pirma diena. Nusižymėkite savo istorijos kontūrus nuo pirmo skyriaus iki paskutinio. Rašytoja Katherine Anne Porter sako: „Jei nežinočiau istorijos pabaigos, jos ir nepradėčiau.".

Parašykite istorijos pabaigą ir pasidėkite ją į stalčių. Besibaigiant šimtui dienų pamatysite, ar priartėsite prie savo įsivaizduotos pabaigos

WOOHOOO!

Jau daugiau nei 1000 A ir I blogo peržiūrų! Mums su Ieva tai tikrai daug reiškia, ačiū! Na o dabar pirmyn į antrą tūkstantį ;) Stengsimės ir rašysim toliau ;*

Pati pačiausia ir orginaliausia dovana draugei

Sveikučiai,

Ilgai nedelsiu atsiprašinėdama už tai, kad ilgai nerašiau ir iš kart pereisiu prie šiandienos temos. Tikriausiai daugeliui kilo klausimas „Ką padovanoti viską turinčiai draugei?“. Na, šis klausimas labai dažnai kyla ir man. Tikrai dažnai kyla ir tokia mintis kaip padaryti kažką originalaus savo pačios rankomis, bet apie dovaną dažniausiai susimąstau likus kelioms dienoms iki gimtadienio ir tada suprantu, kad nieko padoraus neišeis padaryti, todėl lekiu į parduotuvę pirkti kokio nors apgailėtino dovanų čekio. Tačiau man gimė idėja. Gal tiksliau keturios.
Pati pirma – koliažas. Galite išpuošti kokią papkę savo ir tos draugės nuotraukomis arba iškarpomis iš jūsų abiejų nuotraukų + dar pridėti kelias jos kitų draugių nuotraukas. Prie šitos dovanos galima pridėti kokį menkniekį, pvz., apyrankė ar auskarai.
Kita idėja – su keliom jos ir tavo draugėmis sumontuoti trumpą filmuką (maždaug 10 – 15 min.), jūsų sumontuotą filmuką sutalpinti į gražų flash‘iuką. Filmuką galite peržiūrėti visos kartu – bus linksma pasijuokti iš jūsų keistai išėjusių scenų ar šiaip viso filmuko (jei tai bus komedija). ♦ Patarimas ♦ Filmuko pabaigoje surašykite kas vaidino, kas sukūrė scenarijų ir pridėkite keletą neišėjusių scenų ;)
Trečioji idėja – Balta maikutė + tavo prierašai ir palinkėjimai. Nelabai įdomu, bet galima padaryti taip, kad atrodytų įdomiai, pvz., surašyti kelis jūsų abiejų nutikimus, iš kurių žvengėt gal 15 min. arba nukopijuoti tavo ir jos nuotrauką ir prirašyti visokiausių įdomybių. Taip pat galima surašyti tokius dalykus: „kodėl tu pati pačiausia“, „dėl kokių priežasčių verta būti draugėm“ ir t.t.
Na ir pati paskutinė ketvirtoji idėja. Nesu įsitikinus ar tai įmanoma, bet man rodos, kad įmanoma. Su keliomis draugėmis susimeskite ir pririnkite jūsų ir jos nuotraukų. Tada nupirkite baltą užvalkalą (kaldrai užvilkti) ir nuneškite į parduotuvytę kur atspaudžia paveiksliukus ar nuotraukas ant marškinėlių ar kitų dalykų. Įsivaizduok kaip būtų smagu, kai kiekvieną kartą klodamasi lovą draugė prisimintų savo pačias pačiausias drauges. P.S. Būtinai įsitikinkite ar toks variantas yra įmanomas prieš pirkdamos užvalkalą. ;)
Taigi, daugiau įdėjų man šiandien negimė, todėl privalau pabaigti šį straipsnį ir palikti jus pačias apsispręsti kurį variantą pasirinksite ;)

Sėkmės,
Ieva

Kaip parašyti knygą 2

Dar savaitė nepraėjo, bet talpinu čia antrąją dalį, kaip parašyti knygą :) Pati iš kart ėmiausi knygos schemos kūrimo :D tai va, tokiems pat nekantriems dedu antros savaitės pamokas.
P.S. Ieva ir jos močiutė nusprendė, kad knygos aš neparašysiu. Parašysiu! Ir dar kaip!

Aštunta diena. Mėgdžiojimas gali nuvesti iki originalumo. Pamėginkite rašyti įvairiais stiliais ir darykite tai tol, kol atrasite, kas tikrai jums patinka. Svarbiausia, prisiminkite, kad rašyti turite remdamiesi savo asmenine patirtimi, nes ji – unikali. Rašytojas Johnas Braine'as apie asmeninę patirtį sakė: „Jei tie tūkstančiai žmonių jus išgirs, jei jūsų vardas reikš kažką tūkstančiams, taip bus tik dėl to, kad išsakysite savo asmeninę patirtį.“

Devinta diena. Nebijokite užsirašyti scenų ar skyrių, kurie niekur netinka. Neignoruokite šios medžiagos. Galite pasekti rašytojos Joanos Didion pavyzdžiu. Rašydama savo romaną „A Book of Common Prayer“ rašytoja surinko krūvą lapų, kurie patiko jai pačiai, bet romane vietos jiems nebuvo. „Aš juos bandžiau dėlioti į įvairias knygos vietas, bet niekur jie netiko. Galų gale sudėjau juos į knygos vidurį. Taigi kartais tai, kas netinka niekur, puikiai tinka romano viduryje.“

Dešimta diena. Kai jau supratote, apie ką bus knyga, turite išgirsti dar vieną klišę: rašyti galima tik apie tuos dalykus, kuriuos tikrai žinote.

Tą jūs jau girdėjote. Ir vis dėlto tai nonsensas. Tomas Clancy niekada nevadovavo povandeniniam laivui, bet parašė romaną „The Hunt For Red October“. Richardas Bachas, savaime suprantama, niekada negalėjo būti žuvėdra, bet parašė knygą „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“.

Užuot rašę apie kažką, ką tikrai žinote, galite rašyti apie tai, ką mėgstate. Ir visiškai nesvarbu, kas tai, svarbiausia, kad tai nuoširdžiai mėgtumėte. Pavyzdžiui, Arthuras Goldenas, „Geišos išpažinties“ autorius, dirbo Japonijoje, Tokijuje, viename žurnale, leidžiamame anglų kalba, kai jam į galvą šovė mintis apie „Geišos išpažintį“. Po ketverių metų, kai grįžto į Bostoną, rašytojas ėmė rinkti informaciją apie geišas ir atrado subkultūrą su labai keistomis taisyklėmis. Taip gimė romanas, kurį A. Goldenas pardavė Alfredui A. Knopfui ir uždirbo ketvirtį milijono dolerių.

Vienuolikta diena. Pradėkit rašyti apie tai, ką žinote. Jei negalite, tada aprašykite romano vietas ar žmones. Taip pradėti rašyti romaną šiek tiek lengviau, jei rašymą pradėsite nuo žmonių, vietų ir dalykų, su kuriais esate susipažinę artimai.

Dvylikta diena. Atsirinkite veikėjus, nes juos atrinkti sunkiau, nei sugalvoti, apie ką rašysite knygą.

Kai pradėsite rašyti, fabula galės keistis, o charakteriai privalės turėti savo atskirą gyvenimą. Kai atrinksite herojus, turite su jais elgtis taip, tarsi jie būtų geriausi draugai – privalote žinoti net tai, kaip jie pasielgtų, o kaip ne. Detektyvų rašytojas Oakley Hallas sako, kad rašytojas „privalo klausyti savo veikėjų reikalavimų ir norų net ir tada, kai jie nesutampa su jų kūrėjo nuomone ar norais.“

Trylikta diena. Pasiimkite ryšelį kortelių ir ant kiekvienos viršaus užrašykite dieną prieš tai sugalvoto veikėjo vardą. Pagalvokite, kokį vaidmenį jūsų istorijoje turi šis veikėjas, nupasakokite jo amžių, išsilavinimą, gimimo vietą, charakterio savybes. Kokias keistenybes jis turi? Gal jis plauna rankas tūkstantį kartų per dieną, o gal girdi balsus? O gal jis myli vaikus, bet kankina kates? Užrašykite visas smulkmenas ir tai darykite tol, kol savo sukurtą veikėją pažinosite labai artimai.

Kai kurie veikėjai bus pagrindiniai – apie juos suksis veiksmas. Kiti šmėstelės vienoje ar kitoje knygos dalyje. Tačiau būkite kritiški ir antraeiliams veikėjams – kiekvienas turi turėti pakankamą motyvą būti knygoje. Jei tokio motyvo nebus – romano veiksmas sulėtės, o tai vers nuobodžiauti (ir gal net nebaigti knygos) skaitytoją.

Keturiolikta diena. Didžioji dalis romanų parašyti pagal vienokią ar kitokią formulę. Ypač bestseleriai. Štai, pavyzdžiui, Johnas Baldwinas, bendraautoris romano „The Eleventh Plague: A Novel of Medical Terror“, sukūrė paprastą formulę, kuri padeda jam rašyti savo romanus.

· Herojus – ekspertas.

· „Blogietis“ – ekspertas.

· Visos niekšybės stebimos tarsi pro „blogiečio“ petį.

· Herojus dirba kartu su ekspertų komanda, kuri vykdo jo užduotis.

· Du ar daugiau iš komandos turi įsimylėti.

· Du ar daugiau iš komandos turi mirti.

· „Blogietis“ turi nukreipti komandos dėmesį nuo savo pagrindinio tikslo.

· „Blogietis“ ir herojus turi išgyventi, kad galėtų susikauti knygos tęsinyje.

· Visos mirtys turi būti individualizuojamos. Tai yra, niekada nesakykite, kad bombos sprogimas pražudė 15 tūkst. žmonių. Pradėkite nuo „Onytė ir Petriukas vaikščiojo parke kartu su senele, kai žemė staiga atsivėrė“.

· Jei „įklimpote“, paprasčiausiai kažką nužudykite.

Dar daugiau apie formules ir taisykles. Kai Ernestas Hemingway'us pradėjo dirbti „Kansas City Star“ reporteriu, jam buvo pasakytos keturios pagrindinės taisyklės:

· Rašykite trumpais sakiniais.

· Pirmosios pastraipos tebūnie trumpos.

· Vartokite energingą kalbą.

· Būkite nusiteikę pozityviai, niekada – negatyviai.

Vėliau paklaustas apie šias taisykles Hemingway'us pasakė, kad tai buvo geriausios jo išmoktos rašymo taisyklės. Jų jis niekad nepamiršo.

Kaip parašyti knygą?

Sveiki visi! Žinau, žinau, jau visai su Ieva apsileidom, bet kai toks oras prie kompo sėdėt atrodo nusikaltimas..  O dabar apie vieną įdomų dalykėlį - kaip parašyti bestselerį? Pavyzdžiui man, gimsta šimtai minčių apie tai, ką būtų galima parašyti - bet, kai pradedu rašyt gaunasi kaip lietuvių kalbos rašinys, t.y. neskaitoma, nes po 2psl. pati nebesuprantu ką čia keverzoju. Radau pora pamokų kaip parašyti knygą, pati bandysiu.

Pirma diena. Elwynas Brooksas White‘as, „New Yorker“ redaktorius ir rašytojas, kai jam įteikė nacionalinį apdovanojimą už literatūrą, pasakė: „Rašytojo narsa gali lengvai jį sunaikinti... Aš žaviuosi kiekvienu, kuriam užtenka valios rašyti nepaisant nieko“.

Taigi, pirmąją dieną, kai nuspręsite pradėti rašyti savo romaną, pirmiausia sau pažadėkite, kad TIKRAI tą padarysite. Tai – lemiama akimirka. Be šio pasižadėjimo jūs galite imti ir nuspręsti taupyti savo popierių ir rašiklius. Taip neturi nutikti. Atminkite, rašyti turite taip dažnai, kaip galite. Būtent tai ir daro rašytojai – jie rašo.

Antra diena. Nuspręskite, kuriuo laiku rašysite. Tai labai svarbu, nes blaškydamiesi, rašydami kas kartą skirtingu laiku, imsite nuobodžiauti, pykti ir galų gale – versti save rašyti. Nusprendę, kuriuo laiku norėsite rašyti savo pirmąjį romaną, galėsite suskaičiuoti, kiek laiko per savaitę skirsite rašymui ir planuoti savo likusį laiką. Juk dabar pasaulį suka šūkis: „Laikas – pinigai!“. 

Trečia diena. Pirmąją savaitę nuspręskite, apie ką norite rašyti savo istoriją. Nesismulkinkite ties kiekviena detale, tačiau šiandien jūs pradėsite kūrybinį procesą. Neatidėliokite – atidėliojimas yra jūsų priešas. Atėjo laikas baigti kalbėti apie jūsų romaną ir pradėti jį rašyti.

Ketvirta diena. Koks romano žanras jus žavi? Ar tai galėtų būti gera žmogžudystės istorija, fantastinis, meilės romanas arba trileris?

Alice Munro – viena geriausių apysakų anglų kalba rašytojų. Jos knygos parduodamos 30 tūkstančių kopijų per metus tiražu. Kiti rašytojai žavisi jos meistriškumu ir stiliaus grynumu. Tipiška Alice Munro apysaka prasideda tuo, kuo kiti rašytojai paprastai ją užbaigtų, tada šokama dešimt metų į praeitį, tada vėl atgal.

Vis dėlto įdomiausia yra tai, kad ši rašytoja gyvena mažame Kanados miestelyje ir visos jos istorijos yra apie miestelio gyventojus: jų paslaptis, jų skausmus ir džiaugsmus, jų viltis ir prisiminimus. Pagalvokite, apie ką esantį aplinkui, galėtumėte parašyti jūs – kuo rūpinatės ir ką žinote.

Penkta diena. Nesvarbu, kokio žanro knygą nuspręsite rašyti. Nėra taisyklių, kokia ji turi būti: stebinanti, gąsdinanti, linksma ar liūdna. Svarbiausia: skaitytojui ji neturi būti nuobodi.

Šešta diena. Analizuokite ir mokykitės. Perskaitykite dar kartą savo mėgstamus reikiamo žanro romanus. Jie – tarsi gidas kaip užsidirbti milijoną. Suskirstykite knygas į skyrius, nusibraižykite jų „mechanizmą“ ant didelio popieriaus lapo ir prismeikite ant kabineto sienos.

Septinta diena. Vis dėlto, nėra jokių taisyklių kaip sukurti gerą istoriją. Tačiau egzistuoja vienas patarimas: mąstykite „mažomis“ mintimis. Pati didžiausia ir dažniausia pradedančių rašytojų klaida – stengimasis sukurti „pasaulio pabaigos“ istoriją ir galvojimas, kad „daugiau yra geriau“. Tai netiesa. Pasistenkite savo istorijos idėją išlaikyti „mažyte“ ir koncentruota.

RAW prieš JPEG

Pagaliau gavau savo fotiką ir aišku nusistačiau geriausią galimą kokybę. Turėjau darbelį nufotkint porą paveikslų. Nufotografavau, kokybė gera, nuotraukos ryškios. Patenkinta jas nunešiau ir paaiškėjo... kad maketuotojo super galingas kompiuteris RAW failų nerodo.. Gal 20 minučių knisėmės kol RAW pakeitėm į prastesnės kokybės JPEG. Išvada - fotografuot reikia naudojant JPEG formatą, nors man asmeniškai RAW labiau patinka. Taigi jo pliusai ir minusai:
+Šešėlių pašviesinimas bei mažesnė „išdeginimo" (pereksponavimo) tikimybė. RAW geba išsaugoti 12 bitų informacijos, kai tuo tarpu JPEG tik 8 bitus.
+Efektyvesnė švytėjimo (šviesos prasismelkimas į gretimus pikselius) korekcija.
+WB (whitei balance, baltosi spalvos balansas) - esamą šviesos temperatūrą Kelvinais (baltos spalvos balanso vienetai) fotoaparatas įrašo į RAW failą tik kaip papildomą informaciją - ją paskui galima keisti savo nuožiūra.
+Užfiksuoti vaizdai nėra apdorojami fotoaparate. Todėl perkėlus juos į kompiuterį, atsiranda daugiau galimybių redagavimui ar konvertavimui. Netgi konvertuojant į JPEG formatą kompiuteryje, dažnai galima gauti kokybiškesnį rezultatą, nes tam naudojamos specialios programos ir daug didesni (lyginant su fotoaparatu) kompiuterio resursai.
Verčiu į žmonių kalbą: Su RAW lengviau koreguoti baltos spalvos ryškumą, šešėlius. Išlieka tikrosios daiktų formos, su mažesniais iškraipymais, išgaunama natūralesnė spalva.

-RAW failai užima gerooookai daugiau vietos nei JPEG (nors tam yra didelės talpos atminties kortelės)
-RAW failams nuskaityti gali reikti specialių programų (kaip kad nutiko man)
-Lėtesnė kadruotė - failai lėčiau įsirašo į matricą, taigi negali greitai ,,pyškinti"

Na atrodo viskas, o dabar jums spręsti kurį formatą rinktis ;)

Vasaros stovyklos

Šiandien viena draugė paklausė ką veiksiu ir ar nenorėčiau kartu į stovyklą. Aš aišku labai, labai, labai užsinorėjau (net kažkaip nekeista :D) ir pradėjom abi drauge ieškoti. Dalinuosi ką radau :)

http://www.zigzag.lt/stovyklos/lietuvoje/ragane
Man asmeniškai šita patiko, nes kainos ir kokybės santykis atrodo geras, be to prie jūros :)

http://www.zigzag.lt/stovyklos/lietuvoje/-verube
Irgi faina, bet yra viena bėdelė - nė karto gyvenime neesu nei jojus nei buriavus ;D

http://www.energetikas.lt/lt/vaiku-vasaros-stovyklos.html

http://www.zigzag.lt/stovyklos/lietuvoje/laukine-pamario-vasara?pop=1&fb_source=message
Che, jau įsivaizduoju lakstančią save tarp miškų - aš pats tas tipažas...

Ir pasvajojimui..
http://stovyklos.lt/index.php?page=shop.product_details&flypage=flypage_lite_pdf.tpl&product_id=97&category_id=13&option=com_virtuemart&Itemid=57&fb_source=message

Papasakokit kur šią vasarą ruošiatės keliauti jūs :)

Būrimas kortomis

Kortos geras daiktas, ypač kai iš nevilties neturi kur dėtis, o nuleisti rankų nesinori. Bent jau man kartais visai smagu pasižiūrėti ,,kas laukia ateityje" arba tiesiog pasisemti jėgų ir optimizmo :)
Reikalingos kortos iki 6-akių (36 kortos). Išmaišykit kaladę, ištraukit 13 kortų ir dėkit iš kairės į dešinę viena eile, iškart atverčiant.

Pirmoji korta – svarbiausios žmogaus mintys.
Trečioji – kas kelia nerimą ir kankina.
Penktoji – kliūtys, kurios kenkia planams.
Septintoji – kas svarbiausia jam pačiam.
Devintoji – tai kas netrukus nustebins.
Vienuoliktoji – tai vienatvė, nuo ko sieloje liūdesys ir ilgesys.

Išvardintos kortos (1, 3, 5, 7, 9, 11) tai nereiškia, kad likusios nesvarbios, tiesiog akcentuojame svarbiausias kortas, likusios papildančios. Išsirinkite, kurios kortos jums svarbios, o kurios – ne. Nereikalingas atidėkite į šalį. Dėlionėje lieka tik tos kortos, kurios duos svarbius atsakymus į rūpimus klausimus. Kiekvienai likusiai kortai jūs užduodate atitinkamą klausimą ir traukiate po 3 kortas. Jeigu atsakymai jums neaiškūs galite traukti dar vieną kortą, bet ne daugiau penkių kortų. Pavyzdžiui: jūs klausiate: “kas per būgnų dama tavo mintyse?” ir intuityviai iš kaladės traukiate 3 kortas.

Kortų reikšmės

♥ ČIRVAI

6 – kelionė. Jeigu jūs šio ženklo dama, tai jūsų korta, kaip ir visos likusios šio ženklo kortos.
7, 8 – pokalbiai, susitikimai. Ne pačios svarbiausios kortos, bet kartais būtina pasidomėti, kokie tai susitikimai.
9 – žinoma, meilė.
10 – viltys, planai, svajonės. (jeigu šalia pikų 10-akė -neįgyvendinama)
B – problemos, kankinantys klausimai (žiūrėkite kokios kortos šalia, ar išsprendžiamos problemos).
D – žmona, jūs pati, moteris – kartais meilužė, jeigu jūs – būgnų dama, o jūsų išrinktasis taip pat nevedęs.
K – vyras, vedęs arba išsiskyręs.
T - namai.

♦ BŪGNAI

6 – artima kelionė.
7, 8 – pokalbiai susitikimai.
9 – nevedusių žmonių meilė (su čirvų dama – meilės patalai) .
10 – viltys, planai.
B – problemos.
D – jauna mergina, moteris, draugė. Dažnai meilužė vedusio čirvų karaliaus.
K – jaunas nevedęs vyras, gali būti sūnus.
T – svarbus dalykinis pranešimas, kartais skyrybų dokumentai. (jeigu šalia pikų tūzas, tai pranešimas nemalonus, jeigu pikų ženklas nukreiptas į viršų – isgertuvės susijusios su pranešimu).

♣ KRYŽIAI – (visada dalykinės kortos)

6 – dalykinė kelionė.
7, 8 – susitikimai, dalykiniai pokalbiai.
9 – stiprus prisirišimas (jeigu šalia pikų 9-akė prisirišimas suteikia tik skausmą).
10 – pinigai, pelnas, uždarbis.
B - problemos, rūpesčiai.
D – mama, uošvė, teta, kartais – kaimynė, bendradarbė.
K – oficialus asmuo, vadovas, kolega. (jeigu buriasi jauna mergina ir nedirbanti, tai žinoma tėvas).
T – reikalai ir jokių valdiškų namų.

♠ VYNAI (PIKAI)

6 – vėlyva arba tolima kelionė.
7- ašaros, liūdesys.
8 – išgertuvės, kvietimas (jeigu šalia jus dominančio karaliaus iškrito pikų 8-akė ir pikų tūzas “taurele” į viršų vadinasi jūsų draugas mėgsta išgerti).
9 – liga (šalia čirvų 9-akės – artumas teikia skausmą. Jeigu iškrito daug pikų kortų, pavyzdžiui 6,7,9 ir 10, ir viskas vienam žmogui, reikalai labai prasti, galima jo mirtis).
10 – puoselėtos viltys, šeimoje, darbovietėje, santykiuose – neįgyvendinamos. Apgaulingos viltys, neįgyvendinti planai – viskas iliuzija, labai liūdna korta.
B – tušti rūpesčiai. Neteisingi žingsniai, bergždžios pastangos.
D – pyktis, pavydas, priešas.
K – oficialus asmuo – kilnus žmogus, dažnai kolega, kartais nauja pažintis.
T – žemyn “taurele” – smūgis, aukštyn – išgertuvės.

Lietuviškoji pankų era

Nuspręndžiau parašyti apie tai, kas šiuo metu man labiausiai neduoda ramybės. Tikuosi visai gerai su popcornais susiskaitys☺


1982 - 1986 metai Lietuvoje buvo pankų era, kai splavotos skiauterės ir reiškė šį tą daugiau, nei norą būti išskirtiniu.
Lietuvos pankai, bent jau ankstyvajame laikotarpyje, stebino savo solidarumu, ir jų gretos augo.Nežinau, kas labiau juos vienijo - naujo gyvenimo būdo projektas, ar nujaučiamos tautinio nepaklusnumo idėjos? Bet būtent tada pasirodė miniatiūrinės trispalvės, dažnai prikabintos prie baltų sportinių batelių, buvo stengiamasi priešpastatyti lietuvių kalbą “visuotinei” rusiškąjai, tarpusavyje buvo bandoma atsisakyti net rusiškų keismažodžių (!). Pankų maištininkų judėjimo niekas neorganizavo - jis susikūrė kaip ir savaime, protestudamas prieš nelygybę ir to meto griežtas taisykles.
Kaip ir daugėlis 20a. pabaigos judėjimų pankai siejosi su muzika, kuri Lietuvoje turėjo 2 pagrindines šakas -rolerius (nuo rock’n’roll) (atgaivino Elvį Presleį ar Bill Haley, šoko tvistą ir “išugdė” new wave šukuosenas.) ir  eisidisistus (nuo AC/DC). Dažnai buvo manoma, kad AC/DC - tai “tikra” punk roko grupė. Būtent tokios punk pasiskirstymo pagal muziką apraiškas galima aptikti tik Lietuvoje. Panašu, kad tolimesne eisidisistų reinkarnacija tapo metalistai, o iš rolerių išaugo new wave bei electro pop muzikos gerbėjai.
Aštunto dešimtmečio pankų požymiai - išskusti smilkiniai (dabar, atrodytų, toks nekaltas dalykas) - turėjo savyje vos ne branduolinį užtaisą, tapo “sakraliniu” pankų pionierių ženklu. Pankai - be abejonės tai buvo idėjos, nors išvaizda dažnai atsiduria pirmoje vietoje, yra tiesiog nepakeičiama visuotinės išraiškos priemonė. Jeigu dabartinėje mūsų aplinkoje išorė nebesukelia kažkokios ypatingos reakcijos, tada vaizdas išreiškė daug daugiau negu žodis.

Remiantis lithuanian.net medžiaga.

Laikas keičia įdėjas ir jų formas, bet žmonės nepamiršta pankų dvasios  - drąsiai galiu sakyti, kad tai ne tik stilius, o ir gyvenimo būdas.

Mano virtuvėlė. Karamelinė Macchiato

Sveiki,

Spėju, vos ne kiekvienas eidamas pro "Coffee Inn" svajojate apie ledinę arba šiltą Karamelinę Macchiato, bet, kaip bebūtų gaila, vidutinis jos puodelis kainuoja beveik 8 Lt, tad ne kiekvienas gali tai sau leisti. Na, norėčiau jus pakviesti į mano virtuvėlę ir išsivirti tokios pat skanios Karamelinės Macchiato. Jums reikės:

♥ pieno (jei dideliam puodeliui - 4/5 stiklinės, jei vidutiniam - 2/4 stiklinės)
♥ dviejų puodelių
♥ sietelio
♥ puodo pienui kaitinti (kažkas pan. kaip tas juodas gale)
♥ 1 - 1,5 arbatinio šaukštelio kavos
♥ plaktuvėlio pienui suplakti
♥ Monin karamelinio sirupo ("Le sirop de Monin", galima gauti Rimi)


Kaip gaminti:



☺ Į puodelį, kuriame bus Karamelinė Macchiato, įdėkite kavos šaukštelį (arba 1,5 šaukštelio)

☺ Savaime aišku, užvirinkite vandenį

☺ Į puodelį įpilkite vandens (maždaug 2/5 puodelio)






☺ Kol kava pritrauks, į puodą supilkite pieną ir kaitinkite iki tol, kol iš puodo pradės kilti menki dūmeliai (tokie, kai užplikai arbatą ir iš puodelio kyla tuokie gariukai - dūmiukai :D )

 ☺ Kol pienas kaista, perkoškite kavą per sietelį

 ☺ Išplaukite puodelį, kuriame užplikėte kavą, ir perkoškite kavą antrą kartą į išplautąjį puodelį (arba perkoškite kavą į trečią puodelį, kaip kad aš padariau)

 ☺ Kai pienas sušils, pasiimkite plaktuvėlį ir plakite pieną 2 - 3 min. (viryklę jau galite išjunkti, arba kaitinti pieną ant labai silpnos ugnies)

 ☺ Suplaktą pieną supilkite į puodelį.

 ☺ Šliūkštelėkite dar truputį šalto pieno, kad nenusidegintųmėt liežuvio ;)

 ☺ Pabaigai įpilkite Monin karamelinio sirupo (arba kokio kito, tik tada bus ne Karamelinė Macchiato, bet, pvz., Arbūzinė Macchiato :D ). Aš pilu iš akies, bet patarčiau neviršyti 2,5 arbatinio šaukštelio

Na, štai ir baigėme!

Skanaus!

Ieva

Green Day

Juos žino turbūt visi. Jie - pankroko dievai. 5 „Grammy“ (tarp jų - ir 2011 m. už geriausią miuziklo albumą) bei daugiau nei 90 kitokių apdovanojimų laimėję Green Day mano pagrindinis įkvėpimas.
Kažkada užbėgau į visagalę vikipediją ir vos negavau infarkto - Billie Joe Armstrongas grupę subūrė 1987 metais. Taip išeina, kad jie TRUPUTĮ vyresni nei maniau. Bet vistiek juos garbina jau kelintos kartos jaunimas. Turbūt todėl, kad jų dainos įdomios ne tik pankuojantiems paaugliams bet ir suaugusiems.
Šiek tiek apie Green Day:
Nariai: Billie Joe Armstrong (1972m, vasario 17d.)
           Mike Dirnt (1972m., gegužės 4d.)
           Tré Cool (1972m., gruodžio 9d.)

Istorija: Vidurinės mokyklos draugai Billie Joe Armstrong, Mike Dirnt ir John Kiffmeyer  nutarė įkurti grupę „Sweet Children“, kuri, 1989 m. gavusi įrašų kompanijos „Lookout! Records“ kontraktą, persivadino į Green Day, idant jų nemaišytų su vietine grupe „Sweet Baby“. 1990 m., būgnininkui Kiffmeyeriui įstojus į koledžą, jį dažnai pakeisdavo grupės „The Lookouts“ būgnininkas Tré Cool, kuris 1991 m. tapo tikruoju Green Day trijulės nariu.

Muzika: Green Day per visą savo muzikinį egzistavimą išleido 8 albumus, kuriuose 35 singlai.

Grupės naujienas galite rastų jų tinklapyje http://www.greenday.com/

Mano mylimiausios jų dainos ♥
http://www.youtube.com/watch?v=r00ikilDxW4
http://www.youtube.com/watch?v=NU9JoFKlaZ0
http://www.youtube.com/watch?v=gWNRUVMboq4

Dar kart apie laimę

Atostogos jau ranka pasiekiamos, taip ir neprisiverčiu nieko gero nuveikti, tai knisuos po kompo atmintį, ir va ką aptikau.

Kas po galais yra ta laimė? Gal būti laimingu tai turėti viską? O gal neturėt nieko? Gal negalvoti? Turėti žmogų kurį beprotiškai myli? O gal nemylėt nieko, kad išliktum nesudaužyta širdimi? Neprisipildžiusia karėlio, ašarų, neišrėktų pykčių ir savęs kaltinimų, kai galvoji kad galėjai viską daryt kitaip. Bet tada tu, jau nebūtum tu. Tu būtum kažkas svetimo, kažkas kito, su kitom klaidom ir kitokio sūrumo ašarom. Jei eitum tiesiai kur veda akys, ar galų gale prieitum savo Laimę? Ar prieitum? Ko gero ne, pavargtum, nusilptum, nebegalėtum blaiviai mąstyti. Bet argi tada laimė yra prisigerti taip kad nieko neprisimintum? Ar tai teisinga?

Išbėrus pusšimtį klausimų apie tą didžiąją Laimę, vienaip ar kitaip prieinu išvadą, kad Laimė, tai mirtis. Rami ir tyli, ji ateina kaip paguoda, kaip atlyginimas už nugyventą gyvenimą. Už tai, kad atsistojai, po to kai netekai kojų, po to, kai praregėjai, nors prieš minutę sakei, kad niekada, niekada daugiau neatsimerksi. Taigi, ar verta dabar tuos keturiolika metų, gyventus jau atrodo taip ilgai, užbaigti? Nesulaukus atlyginimo išeit darbo dienos vidurį, kai jau tiek atidirbai. Myliu gyvenimą. Turbūt vien dėl to galiu vadintis nuotykių ieškotoja. Laukiu, kada pro akys prašvilps sukūrys, kuris kedens plaukus, ir privers pašiurpti odą. Aš visai nenoriu turėti tos Laimės. Kas iš to? Juk tada viskas jau bus baigta. Neįdomu pabaigti skaityti nuostabią knygą, daugiau nebegyvensi joje. Viskas, būsi išspirtas iš saugaus ir jaukaus pasaulėlio, o kas toliau, niekas nežino. Ir, garantuoju, dar ilgai nesusžinos.

Iš dienoraščio

2012 - 03 -11

Panevėžio vyskupijos jaunimo diena

PVJD "VISUOMET DŽIAUKITĖS VIEŠPATYJE"(FIL 4,4)

Preliminari PROGRAMA
2012 05 12, UTENA
NUO 11 VAL. - DALYVIŲ ATVYKIMAS IR REGISTRACIJA (UTENOS DIEVO APVAIZDOS BAŽNYČIA, AUŠROS G. 78, UTENA)
11.50 VAL. - RENGINIO ATIDARYMAS UTENOS DIEVO APVAIZDOS BAŽNYČIOJE
12.00 VAL. - IŠKILMINGOS PAL. J. MATULAIČIO ŠV. MIŠIOS UTENOS DIEVO APVAIZDOS BAŽNYČIOJE. ŠV. MIŠIAS AUKOJA J.E. PANEVĖŽIO VYSKUPAS JONAS KAUNECKAS, VYSKUPIJOS KUNIGAI
13.30 VAL. - PIETŪS
14.30 VAL. - KUN. A. LIPNIŪNO GYVENIMO KELIAS. (DEKANTŲ PROGRAMA) PRIE UTENOS DIEVO APVAIZDOS KOPLYČIOS
16.00 VAL. - TEMINIAI SUSITIKIMAI/ REGISTRACIJOS METU BŪTINA UŽSIREGISTRUOTI
17.30 VAL. - EISENA NUO UTENOS DIEVO APVAIZDOS BAŽNYČIOS Į KOPLYČIĄ PRIE DAUNIŠKIO EŽERO
18.00 VAL. - GEGUŽINĖS PAMALDOS
18.30 VAL. - VAKARIENĖ
19.00 VAL. - LINKSMA GEGUŽINĖ PRIE DAUNIŠKIO EŽERO
21.00 VAL. - RENGINIO UŽDARYMAS - SPALVŲ IR MUZIKOS FONTANAS
Vakar ten, Utenoje, sudalyvavau ir aš. Na pradinė dalis buvo kiek nuobodoka, bet koncertas vakare - super super :)) Dar dabar skauda kojytes :D Spalvų fontano tikėjomės ne visai tokio, bet kai grojo Duffy - Mercy, blogai būt negalėjo. Laukit nuotraukų ;)

One Direction

Sveiki!

Susirgau. Neeinu į mokyklą ir leidžiu laiką namie. Ilgokai nerašiau, nelabai turėjau laiko, bet...dabar jo turiu į valias :D Nors ir darau namų darbus, bet laiko vis tiek lieka. Taigi, nusprendžiau šiandien parašyti apie grupę... ONE DIRECTION! Taip taip, per trumpą laiką išgarsėjusią grupę dievina ko ne visas pasaulis. Mielų saldžiabalsių angliukų koncertuose šėlsta tikros minios, o merginos tiesiog alpsta vien pamačiusios jų nuotraukas. 1D grupės nariai, kaip jau daugelis žino, yra penki: Louis Tomlinson, Liam Payne, Zayn Malik, Niall Horan ir Harry Styles.

Tiesa, ir man patinka ši grupė, bet neesu pametusi dėl jų galvos. Tiesiog faini vaikinukai su fainom dainom ;)

Louis Tomlinson - gimęs 1991 m. gruodžio 24 d. Ūgis - 175 cm. Tik pasibaigus X Faktoriui (2010 m.) sulaukė kritikos iš pirmojo X Faktor laimėtojo dėl to, kad pateko į finalą nebūdamas puikus dainininkas (pfff :D).

Liame (James) Payne - gimęs 1993 m. rugpjūčio 29 d. Ūgis - 178 cm. X Faktoriuje dalyvavo du kartus. Gimė su vienu funkcionuojančiu inkstu ( :( ).

Zayn Malik - gimęs 1993 m. sausio 12 d. Ūgis - 175 cm. Dalyvaudamas X Faktoriuje jis dažnai pradingdavo per šokių rutinas, nes manė, kad nemoka šokti. Vieną kartą Simon Cowell jį rado užkulisiuose ir įtikino jį grįšti, nes esą jis griauna galimybę tapti dainininku.

Niall Horan - gimęs 1993 m. rugsėjo 18 d. Ūgis - 171 cm. Gimęs Airijoje, Mullingare. Moka groti gitara. Mėlinakis. Vienintelis blondinas grupėje.

Harry (Edward) Styles - gimęs 1994 m. vasario 1 d. Ūgis - 178 cm. Moka žongliruoti. Jauniausias grupės narys. Jam patinka jo turimi grabanoti plaukai, spėkit dėl ko?! Aišku, kad dėl merginų dėmesio  :D

Na štai ir viskas, aprašyti visi 1Direction nariai. Na, o dabar, keli vaizdo klipai:

Ieva

Paukštuko Pūgos kavinukė

Dabar, kai jau karšta, kas gi gali atvėsinti geriau nei ledų ir karamelės kokteilis Anykščiuose esančioje šokoladinėje? Pastaruoju metu aš ten praleidžiu daug laiko, bet kaip gi neatsispirsi? :)

Sveikas geguži :)

Per mėnesį 237 šio puslapio peržiūros (neskaičiuojant manęs su Ieva).. Džiaugiuosi, kad Jums brangūs skaitytojai tai patinka :) Atsirado net atsivertimų iš Voketijos ir Rusijos. Taigi laiminga pradedu dar vieną savo, kaip bloggerės, mėnesį :))

Ellen DeGeneres Show

Laba visiems!


Spėju yra nedaug žmonių Lietuvoje žinančių apie Ellen. Tai vienas garsiausių šou JAV. Taigi, norėčiau jus supažindinti su šiu šou ir pačia Ellen DeGeneres.

Gimusi 1958 m. sausio 26 d. - JAV komikė, aktorė ir televizijos laidų vedėja, vienuoliką kartų laimėjusi Emmy apdovanojimą. Kaip kino aktorė Ellen DeGeneres nusifilmavo filmuose „Jei tik šitos sienos galėtų kalbėti“, „Ponas Klaida“, komedijose „EDtv“ ir „Meilės laiškas“, animaciniame filme „Žuviukas Nemo“ įgarsino žuvelę Dory. Ellen DeGeneres taip yra suvaidinusi ir serialuose „Ellen“ ir „Ellen Show“. Šiuo metu šeštą sezoną veda savo pokalbių šou.


Taigi, įmetu keletą jos laidos serijų:

Saldžiai pasijuokite :D
Ieva

Lady GaGa Lietuvoje

,,Rugpjūčio 21 dieną Vilniaus Vingio parke koncertuosianti JAV dainininkė Lady Gaga su koncertiniu turu „Born This Way Ball“ žada priblokšti ne tik savo gerbėjus, bet ir jos nemėgstančius lietuvius. Atlikėja su savimi į mūsų šalį atsigabens ne tik daugybę pagalbininkų, unikalius kostiumus, garsą, apšvietimą, bet ir įspūdingą sceną. Visa tai atveš 60 vilkikų. Net neabejojama, kad tokios scenos ir tokio šou Lietuvos publika ir koncertų rengėjai dar nėra matę. Šiandien paskelbta, kiek kainuos bilietai į atlikėjos koncertą.

Prekyba bilietais į bene geidžiamiausią koncertą Lietuvos istorijoje prasidės balandžio 30 dieną 10 val. „Ticketpro” bilietų kasose visuose Lietuvos „Rimi Hypermarket” prekybos centruose ir interneto svetainėje www.ticketpro.lt.

Pirmieji bilietai kainuos 225 litus. Dainininkės gerbėjai galės už 295 litus įsigyti bilietus į specialią gerbėjų zoną, o už 499 litus – bilietus ankstyvam atvykimui(su galimybe išsirinkti geriausias vietas)." - lrytas.lt

Gal manęs, užkietėjusios rokerės, taip beprotiškai Lady GaGa ir nežavi, bet vakar Ievai pasiūlius kartu su ja vykti į koncertą, beveik nedvejodama sutikau. Negana to, kad pražiopsojau Pepperių (Red Hot Chilli Peppers) koncertą, kito įspūdingo (viliuosi) reginio nepražiopsosiu. Faktas tas, kad žmogaus, šiemet nominuoto net 10 „Billboard“ muzikinių apdovanojimų, turėtų parodyti tikrai neblogą šou. Taigi vien iš smalsumo.. Na gerai, pora jos dainų yra mano kompo Top 25 - uke. :D

Chiromantija..

Neturėjau ką veikt tai truputį pasiskaitinėjau apie chiromantiją. Radinai:

Chiromantija (Graik. “cheir” (χειρ) – ranka, “manteia” (μαντεία) – būrimas, pranašystė) yra ateities charakterizavimo ir nuspėjimo menas delno pagalba, dar vadinasmas chirologija, delno-skaitymu arba delno analize. Chiromantija yra praktikuojama visame pasaulyje ir turi įvairias kultūrines variacijas. Ties žmonės kurie praktikuoja chiromantija yra vadinami chiromantais.

Chiromantijos šaknys prasideda nuo Indijos astrologų ir čigonų iš Romos, kurie pranašaudavo ateitį. Induistų pranšas Valmiki priš 5000 metų, manoma, parašė knygą, kurios pavadinimas verčiasi kaip „Valmiki Maharshi mokymai apie vyriško delno chiromantija” sudaryta iš 567 posmų. Iš Indijos chiromantijos menas paplito į Kinijoją, Tibetą, Egiptą, Persiją ir kitas šalis Europoje. Į Kiniją šis menas atejo apie 3000 m. pr.Kr. Tada jis pasuko link Egipto, kur jį praktikavo Anaksogoras (Anaxagoras). Tačiau, šiandieniniai chiromantai dažnai kombinuoja tradicinę chiromantiją su psichologija, holizminiu gydymu ir kitais alternatyviais būrimo, bei pranašavimo metodais.

Chiromantijos praktikavimas dažnai siejamas su pseudomokslu. Reikėtų pastebėti, kad informaciaj pateikta žemiau tik trumpai pristato delno burimo meną; yra daugybė – dažnai konfliktuojančių- interpretacijų apie delno linijas ir bruožus įvairiose „chromantijos” mokyklose.

Išmok skaityti iš rankos

Delno lankstumas rodo žmogaus prisitaikymą prie aplinkybių. Kuo lankstesnis, tuo lengviau priimami pokyčiai.
Smailėjantys nagai rodo kūrybiškumą, kvadratiniai – tvarkingumą.
Rausva delno spalva rodo gerą sveikatą, gelsva – tulžies perteklių, mėlyna – kraujo cirkuliacijos sutrikimą.

Burdamas iš delno, stebėk ne tik linijų vingius, bet ir rankų „kalvas“. Juos analizuojant svarbu atsižvelgti „tekstūrą“, spalvą, tvirtumą, ryškumą. Kuo tas „kalnas“ tvirtesnis ir ryškiau pastebimas, tuo stipresnės jam priskiriamos savybės.



Jupiterio kalnas (rodomojo piršto apačioje) rodo ambicijas, lyderiavimą, organizuotumą, autoritetą. Jei jis pernelyg ryškus ir pastebimas – žmogus yra savimyla ir egoistas.

Saturno kalnas (didžiojo piršto apačioje) rodo išmintį, rimtumą, polinkį į melancholiją. Ryškus kalnas rodo polinkį į darbą kartais netgi pamirštant dėl darbo šeimą. Jei kalva per ryški – žmogus linkęs į depresiją, taip pat itin pastebimą Saturno kalną turi burtininkai, inžinieriai, mokslininkai, sukčiai, vagys.

Apolono arba Saulės kalnas (bevardžio piršto apačioje) reiškia polinkį į kūrybiškumą, laimę ir sėkmę. Žmonės su ryškiais Apolono kalnais dažnai būna genijai arba garsenybės. Bendraujantys, nuoširdūs, dažnai menininkai, bet materialistai.

Merkurijaus kalnas (mažojo pirštelio apačioje) rodo gabumą verslui ir apsukrumą. Žmonės dažnai linkę į nusikalstamą veiklą. Dažnas tikslas – sukaupti kuo daugiau pinigų.

Veneros kalnas (esantis prie nykščio) rodo meilę, simpatiją, muziką ir aistrą. Žmonės su ryškiu Veneros kalnu geriausiai pažįsta pasaulį. Tai gražūs, sveiki, drąsūs, dažniausiai nereligingi žmonės, jų įtaka kitiems – didelė.

Delno linijų reikšmės

Galvos linija – polinkis į intelektualumą. Ilga, gili, ryški linija rodo, kad tai – be galo protingas ir sumanus žmogus. Jei linija trūkinėja ir yra silpnai matoma – žmogus nėra aukšto intelekto. Jei galvos linija yra ilga, grazi (nors tai subjektyvi savoka), raudona bei nenutruksta, ji reiskia ilga, sveika ir ramu gyvenima. Taip pat ji reiskia, kad jos savininko geras charakteris. O jei linija yra storoka ir labai jau raudona, ji reiskia tvirta charakteri, holeriska temperamenta. Jei gyvenimo linija plona, visa sutrukinejusi ir netiesi, tai reiskia, kad zmogus daug sirgs. Jei linija palaipsniu mazeja, tai rodo naturalia ir ramia mirti. Tiesi linija, einanti per visą delną, rodo praktiškumą, tikroviškumą ir gerą organizuotumą. Tai taip pat rodo, kad žmogus tvirtai stovi ant žemės ir “nestato ore pilių”.
Tiesi ir ilga galvos linija yra geros atminties ir mokėjimo planuoti simbolis. Trūkis linijoje rodo incidentus, nelaimingą įvykį, kuris buvo paveikęs proto veiklą. Nedideli tarpeliai rodo intelektualinio potencialo pasikeitimą. Tai mažiau reikšminga charakteriui, negu esant dideliems ir aiškiems linijos trūkiams

Gyvenimo linija – gyvenimo prigimtis ir ilgumas, iš jos ekspertai gali nustatyti žmogaus amžių, ligas; Jei gyvenimo linija staiga nutrūksta, o po to vel atsiranda, tai rodo ligą, kurią žmogus įveiks. Tą patį rodo, jei gyvenimo linija vienoje rankoje nutrūkusi, o kitoje ne. O jei ji nutrūksta abiejose rankose toje pačioje vietoj, ji rodo mirtiną ligą. Apie mirtiną ligą taip pat perspeja kryžius. O jei ant linijos yra kažkas panašaus į grandinėlę, tai reiskia ne sunkią, bet ilgą ligą.
Jei tarp galvos linijos ir gyvenimo linijos yra daug mažyčiu linijų, tai reiškia azartiškumą, aistrą žaidimams bei tai, kad su žmogum labai lengva susigyventi.
Tarp sirdies ir galvos liniju esanti erdve, vadinama angelo sargo arba asmenines dvasios keturkampiu, priklauso Chironui. Ji susijusi su istatymu, pusiausvyra, teisybe, duoda galimybiu gauti raktus nuo Dangaus, Auksciausiojo pasaulio. Zmogus be didziojo keturkampio, kai sirdies ir galvos linijos susijungia (bezdzioniu linija), yra be angelo sargo, jis paliktas sau ir is jo galima laukti visko, ko tik norime. Tokia linija daznai simbolizuoja nepaprasta intensyvuma ir didelius siekius. Bezdzioniu linija taip pat daznai rodo labai stipria sutelkta asmenybe, kuri pasiekia puikiu rezultatu, taciau turi sunkumu su emocijomis. Tokiu zmoniu bendravimo sunkumai gali buti pavydas ir egoizmas. Bet siaip jau si linija labai reta.

Širdies linija rodo polinkį į jautrumą ir meilės problemas. Jei linija sunkiai įžiūrima – žmogus žiaurus, nedažnai mylintis; Ilga, palinkusi, esanti per mažą atstumą nuo pirštų pradžios, linija, kalba apie geraširdiškumą, geidulingumą ir polinkį pertekliams. Jeigu linija ilgesnė ir ryškesnė nei kad mąstymo linija, tai esamoje situacijoje žmogus elgsis pagal širdies balsą, o ne pagal mąstymą.
Tiesi linija rodo tokias savybes kaip slaptumas ir per didelis susidomėjimas savo asmenybe.
Trumpa ir neryški linija byloja apie nesugebėjimą stipriai mylėti.
Trūkinėjanti linija išduoda polinkį flirtuoti.
Labai ilga, gyli, esanti arti pagrindinio piršto linija rodo pavydą ir savitus jausmus mylimam žmogui.
Neaiški ir blanki linija byloja apie didelius sunkumus jausmų srityje.

Jeigu linija turi daug mažų išsišakojimų, tai reiškia, kad Jūs turite reikalų su ryškiu ir energingu žmogumi. Jei išsišakojimai eina į viršų, tai reiškia, kad artinasi sėkmingi romantiški nuotykiai, o jei eina išsišakojimas žemyn – nesėkmė.

Sėkmės linija – jei linija ryški – fortūna tam žmogui šypsosi, jei vos matoma – viską, ką turi, žmogus turi užsidirbti savo protu ir rankomis.

Likimo linija – jei jos žmogus neturi, tai reškia, kad jo gyvenimas bus ramus, be didesnių nuotykių ir sukrėtimų arba – žmogus pats „nusikals“ savo likimą; Likimo linijos nebuvimas reiškia, kad laukia ramus, tekantis, be jokių nuotykių ir avantiūrų gyvenimas. Tiesi ir netrūkinėjanti linija – sėkmingo, turinčio mažas problemas gyvenimo ženklas.

Trūkiai arba punktyrinė linija – laimingi gyvenimo periodai persikerta su sunkiais ir nelaimingais gyvenimo periodais. Tuo atveju, jei linija yra sudėliota kaip iš atskirų elementų, persipinančių vieno su kitu – ateityje Jūsų laukia geros permainos.
Trumpi trūkiai linijoje – kliūtys ir barjerai.
Linijos pabaiga, sutampanti su širdies linijos pabaiga sako, kad meilė ir duoti įsipareigojimai pareikalaus iš žmogaus pasiaukojimo.
Pabaiga ant proto linijos rodo, galimus apsiskaičiavimus ir klaidas, kurie prives prie planų griūties

Sveikatos linija – neryški linija rodo polinkį sirgti ir nestiprų imunitetą.

Santuokos linija – jei delne kelios tokios linijos, tai dar nereiškia, kad žmogus tuoksis daug kartų. Jei linija trūkinėja arba kertasi su kita – galimos skyrybos.