Make me believe in magic ❤ Part 11

* 11 *

Lėtai pramerkiau akis, bet teko vėl užsimerkti dėl per ryškios šviesos. Vėl atsimerkiau, akys apsiprato su ryškumu. Gulėjau baltoje patalpoje, girdėjosi šnopavimas. Pajaučiau deguonies kaukę ant veido. Blausiai prisiminiau kas įvyko. Apsidairiau. Aplink buvo keli krėslai, tačiau kambaryje buvau viena. Atsisėdau ir mėginau susidėlioti įvykius. Kažin, kiek laiko aš čia esu? Taigi, prisimenu kaip staipiausi prieš veidrodį su trumpa, kreminės spalvos suknute ir tokiais pat Laboutin'ais. Lipau laiptais ir nuo jų nukritau. Kas toliau? Dar išėjau iš namų ir toje pačioje gatvėje susiradau Agatos namą. Paspaudžiau durų skambutį. Daugiau nieko? Na, dar pamenu kaip šokau. Viskas. Nebežinau kas įvyko tame vakarėlyje... Mano apmąstymus nutraukė pro duris įėjęs garbaus amžiaus vyriškis baltu chalatu.

 - Labas rytas, panele,- žvilgtelėjo į lapus,- Gabrielle. Matau jau pabudote. Jūs turite svečių, įleisti juos?

 - Aha, būtų neblogai.

Daktaras išėjo ir iš kart sugūžėjo grupelė vaikinukų ir dar kelios merginos. 

 - Gabrielle!- suspigo dvi tamsių plaukų merginos ir pribėgusios apkabino mane.

 - Sveikos, panos,- pasisveikinau su Em ir Agata. 

 Vaikinukai nedrąsiai laukė prie durų lyg kažko bijodami.

 - Sveiki, vaikinai,- šyptelėjau. Prie jų stovėjo kelios merginos, bet aš jų neatpažinau.

 - Labas,- tyliai numykė Harry ir Louis. Jie priėjo arčiau ir įteikė man gėlių puokštę. Čia dabar?

 - Kas įvyko per vakarėlį?- piktai paklausiau. 

 - Tu neminėjai, kad nemoki plaukt,- numykė Louis. 

 Pradėjau atgamint įvykius. Prisiminiau, kaip buvau įsviesta į vandenį. Norma, norma...

 - Neminėjau, bet kai žmogus rėkia 'padėkit', tikriausiai nieko nereiškia?- buvau gana pikta, nes jie rimtai peržengė ribą.

 - Mes labai atsiprašom,- tyliai tarė Harry. Jie atrodė susikrimtę.

 - Už tai jums bus atsilyginta,- grėsmingai tariau, o tada išskėčiau rankas.- O dabar man reikia didelio hug'o. 

 Visi, kaip susitarę, sugūžėjo prie manęs ir stipriai apkabino, o aš pradėjau dusti.

 - M...an...trūks...ta...o...ro...- vos iškvėpia, o tie atsitraukė.

 Atsisukau į tris merginas. Vieną iš jų prisiminiau. Danielle. Gal dėl to, kad jos vardas panašus į mano? Ai, Dievo keliai nežinomi...

 - M... Panos? Aš jūsų nelabai prisimenu,- numykiau ir susigėdusi nuleidau galvą.

 - Na, aš Eleanor,- prisistatė rudaplaukė.

 - Perrie,- šyptelėjo blondinukė.

 - Dani,- nusišypsojo garbanė.

 - Man malonu su jumis visom dar kartą susipažinti,- nusijuokiau.- O dabar man visi papasakojat apie tą vakarėlį. Ir su smulkmenom,- pagrasiau pirštu. Tie tik nusijuokė.

 - Na, tu prisigėrei,- pradėjo Louis,- ir keršijai mums dėl praitos išdaigos su miltais ir kiaušiniais...

 - Tada išsidrėbei ant žemės, o mes tave pačiupom ir įmetėm į baseiną. Louis galvojo, kad tu apsimeti, bet paskui pamatė tave ant dugno. Liam tave ištraukė iš vandens, o Zayn paskambino greitajai. Na, o Niall... Hm... Jis darė dirbtinį kvėpavimą...

 Tik dabar pamačiau, kad jo čia nėra. Ew... Būtinai jam tai reikėjo daryt? Nubėgau į tuoletą ir pradėjau skalautis burną. Ew, ew, ew, ew, ew! Grįžau į palatą, o tie lūžo iš manęs... Paguoda čia matai iš jų...

 - Negi tau jis taip nepatinka?- per juoką paklausė Harry.

 - Nesimato,- atšoviau.

 - Kas čia kam nepatinka?- paklausė pro duris įsiveržęs Niall su kalnu maisto.

 - Tu,- piktai tariau ir dar kartą nuėjau išsiskalauti burnos. Grįžusi jį radau ant sofutės. Apsidairiau. Likome tik mes vieni. Atsisėdau ant lovos. O jis pakėlė galvą. Matyt tik dabar mane pastebėjo.

 - Klausyk, gal galėtum mane palikti vieną,- šaltai tariau.

 - Su mielu noru, tačiau manęs neišleidžia... 

 Atsisėdau ant lovos ir susimąsčiau. Kodėl gi aš jo nekenčiu? Ar turiu už ką? 

 - Klausyk, Niall, aš nenoriu pyktis,- nutęsiau. Jis tylėjo.- Tiesiog esu žmogus, kuris iš kart neprisileidžia kitų.

 - Mhm, o kitus tai prisileidai, ane?

 - Tiesiog jie nelūžo iš mano bėdų...

 - O tipo aš lūžau?

 - Po to kai tau papasakojau apie viską, kažkaip saldžiai su Louis pasijuokėt,- kiek pikčiau tariau.

 - Tą kart? Kad mes ne iš tavęs žvengėm.

 Pasijaučiau kaip paskutinė kvailė. Jie lūžo ne iš manęs, o aš nekenčiu jo. Kokia aš kvaiša... Niall pakilo nuo kėdės ir atsisėdo ant lovis krašto. Tylėjome. Sėdėjau ir tyrinėjau savo delnus. Nežinojau ką jam pasakyt...

* Niall pozicija *

Kokia ji kvaiša. Ir dar patikėjo, kad ne iš jos lūžom. Neįmanoma iš jos nežvengt. Juokdarė... Ir dar sako, kad permato žmones kiaurai. Ji per daug naivi...

* Gabrielle pozicija *

Pakilau nuo lovos ir, palikdama Niall, nuėjau į dušą. Šilti vandens lašai kapsėjo ant mano veido. Greit išsiprausiau ir apsirengiau. Grįžusi neberadau Niall. Tikriausiai išėjo. Nuliūdau. Bet pala, kodėl aš turėčiau liūdėti? Ne, ne, ne, ne, ne! Jis man negali patikti, bet jo akys... Jose galima paskęst, kaip vandenyne. O ne, aš jo negaliu įsimylėt!

* Liam pozicija *

 Jau 10 PM (22:00). Šį vakar renkamės pas mane. Nekenčiu šito dalyko, bet kitaip neišeina. Čia žaidimas, tikiuosi nepralošiu ir man neteks įskaudinti dar vieno žmogaus...

 Išgirdau ratų cypimą ir mašinų durelių trinktelėjimą. Atrakinau duris ir pro jas įsiveržė Harry. Nieko netaręs nusirengė paltą ir pakabino jį prieškambaryje. Atsisėdo į savo vietą prie milžiniško stalo. Aš užtraukiau visas užuolaidas, o tuo tarpu susirinko ir visi kiti.

 - Gerai, kas šio vakaro taikinys?- paklausė Zayn.

 - Gabrielle,- išsišiepė Harry.

Žaidimas prasidėjo...

NU KĄ, MIGLOTA PABAIGA :D ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS :) KOMENTUOJAM :D

Ieva ❤