Kaip parašyti knygą 4

Na ir pagaliau prieš paskutinė, ketvirta dalis ;)

Dvidešimt antra diena. Nedarykite nieko. Visai nieko. Tiesą sakant, visas darbas jau yra atliktas arba užrašytas ant popierinių kortelių.

Tačiau netapkite senųjų rašytojų požiūrio auka: „Aš tiesiog pradėjau rašyti turėdamas pagrindinę idėją. Niekada nežinojau, kur link einu, todėl leidau veikėjams man pasakoti istoriją.“ Tai gali suveikti tada, kai rašo nuostabūs ir labai patyrę rašytojai, bet didžioji dalis mūsų privalo turėti aiškų kelią tam, kad beviltiškai nesutriktų kartu su skaitytojais siužeto vingiuose.

Dvidešimt trečia diena. Iškabinkite korteles su istorija, kurią išplėtojote, savo kambaryje ant sienų visur aplink taip, kad lengvai galėtumėte jas perskaityti.

Dvidešimt ketvirta diena. Gerai parašytos knygos, kurių puslapius norisi versti vieną po kito, yra labiau paremtos spalvingais veikėjais, ne įvykiais, ir turi aiškią pradžią, vidurį, pabaigą. Dar kitaip sakant – tai yra tai, ko nori redaktoriai (ir skaitytojai).

Dvidešimt penkta diena. Dabar jūs jau turite:

Įsipareigojimą.

Darbo grafiką.

Istorijos idėją.

Veikėjus.

Smulkų visos istorijos siužetą.

Trumpą aprašymą, apie ką yra jūsų istorija.

Dvidešimt šešta diena. Užsibrėžkite sau tikslą: parašyti mažiausiai keturis puslapius per dieną. Tai yra apie 300–325 žodžiai rašant su dvigubais tarpais. Kai kuriomis dienomis parašysite viso labo vieną puslapį, kitomis – iš karto penkiolika. Bandykite rašyti taip, kad dienos vidurkis būtų keturi puslapiai.

Dvidešimt septinta diena. Jūsų romanas – grožinės literatūros veikalas. Vis dėlto tai jokiu būdu nereiškia, kad visi faktai gali būtų klaidingi. Niekas kitas taip greitai nepriverčia skaitytojų užversti knygos, kaip melas. Ir niekas kitas istorijai nesuteikia tiek autentiškumo, kaip teisingas faktas ar tikra detalė.

Naudokitės internetu tyrinėti – tai greita, paprasta ir nebrangu. Visos pasaulio bibliotekos yra jums atviros. Nepamirškite žvilgtelėti ir į laikraščius ir žurnalus, leistus ar leidžiamus jūsų rašomu laiku ir jūsų aprašomose vietose. Štai, tarkim, rašytojas Gore‘as Vidalas naudojo senus leidimus „Harper‘s Magazine“ norėdamas patikslinti savo istorinius romanus.

Dvidešimt aštunta diena. Pasikalbėjimas nėra dialogas. Dialogas turi tikslą. Jis stumia istoriją į priekį. Jis laiko skaitytoją įsuktą į istoriją, verčia jaustis jį pačioje veiksmo širdyje. Dėl to neaprašykite įvykių atmestinai – geriau meskite skaitytoją į įvykių sūkurį, ir jūsų dialogai nuskambės natūraliai. Kalbėkite įtikinamai ir tvirtai. Ir visada pasitikrinkite, ar tikrai skaitytojai žino, apie ką kalbate.