Kaip parašyti knygą 5

Penkta ir paskutinė pamokų kaip rašyti knygą dalis. Sėkmės!

Dvidešimt devinta diena. Pažvelkite į veidrodį ir aprašykite asmenį, kurį ten matote. Pamėginkite aprašyti savo atspindį veidrodyje kaip vyrą ar moterį, kurio niekada nepažinojote ir nesutikote. Padarykite tą trimis šimtais žodžių. Padarykite šį asmenį savo istorijos dalyviu: galbūt herojumi, galbūt pasakotoju, o gal tiesiog antraeiliu veikėju.

Trisdešimta diena. Rašytojas Kurtas Vonnegutas vieną sykį pastebėjo, kad „Talentą daug kas turi labai dažnai. Tačiau labai retai kas nors pasiryžta gyventi rašytojo gyvenimą. Tai tarsi daryti apmušalus rankomis Siksto koplyčiai“.

Trisdešimt pirma diena. Susidėliokite regėjimo taškus savo planuose. Šitaip ir skaitytojai įgis jūsų istorijoje tvirtą pagrindą po kojomis. Jei jau sykį nusprendėte, kuris veikėjas taps skaitytojo „akimis“, savo sprendimo nekeiskite. Jei sumanėte, kad istoriją rodysite kelių veikėjų akimis, nesugalvokite šokinėti ir vienu metu veiksmui nupasakoti naudokite kelių veikėjų. Taip nesupainiosite savo skaitytojų.

Trisdešimt antra diena. Pasirūpinkite užrašų knygute. Jei laukiate susitikimo pradžios, pradėkite rašyti. Jei esate lėktuve, pradėkite rašyti. Net jei rašyti tėra viena kita sekundė – rašykite. Jei jau vieną kartą kažką užrašėte – tai jau jūsų.

Trisdešimt trečia diena. Nežinomybė yra pagrindinis grožinės literatūros elementas. Štai dėl ko skaitytojai klausia: kas bus toliau? Jie skaitys tol, kol ras atomazgą ir atsakymą.

Trisdešimt ketvirta diena. Naudodami įvairiausius būdus savo veikėjams pristatyti nepamirškite ir kūno kalbos. Neverbaliniai signalai pasako daug daugiau ir veikia efektyviau nei tik žodžiai. Pasiklauskite to bet kurių dviejų meilužių.

Trisdešimt penkta diena. Pirmiausia pamėginkite rašyti paprastu raštu, ranka, ne kompiuteriu. Taip pats sau duosite dvi galimybes kurti, kol pradėsite redaguoti istoriją.