Make me believe in magic ❤ Part 7

* 7 *

Jau norėjau eit į vidų, bet mane kažkas sučiupo už rankos... Tai buvo Louis.

 - Argh! Ko tau prireikė?

 - Norėjau pasikalbėt.

 - Jo, pasikalbėt... Mes neturim apie ką kalbėt.

 - Aš norėjau atsiprašyti.

 - Su kuo susilažinai,- netikėjau, kad jis galėtų ateit ir atsiprašyt. Čia kažkas prikišo nagus.

 - Mes nesilažinom...

 - Tiesą drąsą lošiat? Kas uždavė užduotį?

 - Niall.

 - Dėkoju. Bent šį kart padoriai kaip žmogus su žmogum pakalbėjom.

 Greit įsmukau į ersirengimo kambarį ir iš tašės išsitraukiau treningus. Beisbolkės trūksta, tai iš vis kaip forsas būčiau... Greit išlėkiau iš kambario ir nudundėjau iki salės. Įpuoliau į patalpą, o jie ten jau pradėjo dainuot. Visi ant banglenčių tipo plaukė. Louis ir Niall vieninteliai neturėjo tatuiruočių. Ale geri berniukai. Tyliai priėjau prie Greg ir paklausiau ką reikia daryti. Jis man liepė nueiti vandenį papilstyt. Prisileidau mažą kibirėlį ledinio vandens ir specialiai prie Niall priėjau. Štai, dabar Niall solo. Arba teks perfilmuot arba jie tiesiog iškirps šitą vietą. Būtų geriausia, jei įdėtų į klipą.

 - Vienas, du, trys!- šliūkštelėjau gerą dozę ledinio vandens.

 Niall pradėjo springti, keli darbuotojai greit suregavo ir atnešė kelis rankšluosčius, na, o likusieji lūžo, išskyrus Louis, na, ir žinoma, Niall.

 - Ką tu čia išdarinėji? - užstaugė.- Tau gal protelis pašalęs?

 - Tai vadinama kerštu. Gal susiprasi už ką. Nors pala, pamiršau, tau smegenų trūksta.

 - Tai gal tau čia trūksta,- įsikarščiavo Niall.

 - Ramiai, ramiai vaikai,- įsiterpė Greg.- Padarom 5 min pertraukėlę.

 Nuėjau ir atsisėdau ant netoliese esančios sofutės. Gerai, dabar Louis eilė. Bet ką jam čia iškrėtus?

 Mano apmąstymus nutraukė prieš pat nosį išdygęs... Niall?

 - Ė, klausyk, aš tikrai nenoriu pyktis. Tiesiog pasikarščiavau kalbėdamas apie... Na, žinai.

 - Nereikia čia apsimetinėt, kad mane pažįsti? Tu tik žinai mano vardą - nežinai mano istorijos.

 - Nereikia tiktais. Aš tavia kiaurai permatau,- nusišypsojo pašaipia šypsenėle.- Tu - paprasta mergina, trokštanti trupučio dėmesio.

 - Tu manęs nepažįsti. Tu nežinai, kiek per kelis metus ištvėriau. Tu nežinai kiek kartų suklupau ir kiek kartų atsistojau. Tu tiesiog nieko nežinai,- ašaros pradėjo kauptis mane akyse.- Tau viskas vienodai. Tau rūpi tik pasišaipyti iš kitų žmonių. Tu manęs nepermatai kiaurai - čia aš tave permatau. Per daug gerai pažinau žmones. Per daug gerai žinau, kada žmonės apsimeta ir kada - ne. Tavo širdis nebuvo sudaužyta į tūkstančius šipulių, kiti nežaidė tavo jausmais, iš tavęs nesityčiojo ir tavęs nepažemino prieš visą mokyklą,- sukukčiojau. Ašaros pradėjo riedėti mano skruostais, o aš, norėdama jas paslėpti, užsidengiau veidą rankomis. Pajaučiau rankas, apglėbiančias mane, ir kiek sutrikusi pakėliau galvą. Mane apglėbęs laikė Liam. Šalia stovėjo Harry ir Zayn, o kiek tolėliau kvatojo Louis ir Niall. Ko daugiau aš galėjau tikėtis. Tokie kaip jie manęs niekada nesuprastų. Atsitraukiau nuo Liam ir pamėginau nusiraminti.

 - Kas buvo? - atsargiai paklausė Zayn.

 - Na, Niall čia apsimetinėjo, kad labai gerai mane pažįsta, bet aš jam pasakiau tiesą, kad jis per savo gyvenimą neiškęs tiek, kiek aš iškenčiau per kelis metus. Tiesiog sukilo prisiminimai ir aš, kaip mažas vaikas, apsižliumbiau. O dabar jie,- parodžiau į tuo du,- spėju žvengia iš manęs.

 - Nemanau, kad Niall taip galėtų,- prabilo Harry.- Jis kitoks.

 - Pastebėjau. Jam tikrai trūksta kelių varžtelių.

 - Ne tai turėjau omeny.

 - Žinau, tiesiog man visko per daug...

 - Nieko, viskas susitvarkys,- pasakė Liam.- Mes pakalbėsim su jais.

 - Lyg jie klausytų.

Jie visi pasišalinu, kaip spėju - į poilsio kambarį. Po kelių minučių jie vėl sugrįžo ir ėmė tęsti filmavimą. 

* PASIBAIGUS FILMAVIMUI *

- Gabrielle! Ei, Gabrielle, sustok! 

Atsisukau ir pamačiau Harry lekiamti mano pusėn.

 - Gabrielle, mes norėtumėm, kad prisijungtum prie mūsų papietaut. Sutinki?

 - Tie visi tai esi tu?

 - Ne. Liam, Zayn, Louis ir aš.

 - Louis?- kiek sutrikusi paklausiau.

 - Jo, jis irgi norėtų. Manau, kad jis gailisi to, ką pasakė.

 - Nelabai tuo tikiu. Beje, turiu ir kitų planų,- sumelavau.- Susitinku su drauge.

 - Tai jūs abi galėtumėt prisijungt,- su viltim pasiūlė Harry.

 - Nemanau, kad ji sutiks. 

 - C'mon, paskambink jai.

 - Ne.

 - Taip.

 - Nu ne.

 - Nu taip. Skambink ir tik greitai,- sukomandavo Harry.

 Surinkau Emily numerį. Ji nepakėlė. Tikriausiai dar darbe. Tada nusprendžiau paskambint Agatai. Po kelių pyptelėjimų išgirdau kaip visada linksmą draugės balsą.

 - Klausau?

 - Sveika, Agata,- pasisveikinau.- Gal norėtum papietaut su manim ir dar 5 vaikinukais?

 - Kas jie,- nepatikliai paklausė.

 - Tokie vieni. Nu galbūt ant 'Seventeen' žurnalo viršelio matei,- tikėjausi, kad ji jų nemėgsta ir nesutiks, bet ar kadanors sėkmė buvo mano pusėj?

 - OMG! OMG! OMG!- rėkė ji tiesiai man į ausį.- Ar tu turi omeny One Direction? Aišku, kad noriu! Labai! Kada? Kur? Kelintą?

 Atitraukiau telefoną nuo ausies ir pakartojau Agatos klausimus:

 - Kada? Kur ir kelintą?

 - Tai vis dėl to ji sutiko! Aš taip ir galvojau.

 - Tylėk ir atsakyk į klausimus arba pietus su mumis matysi kaip savo ausis.

 - Mhm. Jo. Tai va, šiandien Nandos restorane po 1 H.

 Vėl prisidėjau telefoną prie ausies. Agata dar vis fangirl'ino. Siabas... Ir kaip tai galima...

 - Agata,- pasakiau.- AGATA!!!

 - M? Ką? Klausau. Kada? Kaip? OMG!

 - Nusiramink. Tik tada pasakysiu.

 Girdėjosi kaip ji įkvėpė oro, tada keletą sekundžių tylėjo.

 - Gerai, sakyk,- pasakė gan ramiai, tačiau nekantrumo gaidelė girdėjosi jos balse.

 - Susitinkam po 1 H Nandos.

 - Aha,- cyptelėjo ir numetė ragelį. Spėju dabar šokinėja iš laimės.

 Atsisukau į Harry, kuris kantriai laukė atsakymo. Palinksėjau galva leisdama jam suprasti, kad sutinkame. Nuėjau į persirengimo kambarį ir persirengiau drabužius. Užsimaukšlinau kepurę su mielu bumbuliuku gale ir patraukiau išėjimo link. Ten stovėjo visi vaikinukai, o juos supo penki apsauginiai. Lauke buvo būrys fanių. Ką ten būrys - ištisa minia. Ir kaip jos sužinojo kur jie yra..? Greitu žingsniu nukeliavau link vaikinukų.

 - Mes jau galvojime, kad tu neateisi,- nusišypsojo Louis. Ir ko jis dabar toks draugiškas patapo?

 - Kai kurie tikėjosi,- pavartė akis Niall. Nekreipiau į tai dėmesio. 

 - Beje,- kreipėsi į mane Harry,- pamiršau paminėti, kad važiuosim kartu.

 - Gerai,- pasistengiau išspaust šypseną. Tiesa, Harry ir Liam elgėsi draugiškiausiai. Galbūt jie ne tokie jau pasipūtę?

 - Vaikinai,- prakalbo vienas iš apsauginių,- teks eiti pro galinį išėjimą.

 Patraukėme į kitą pastato pusę. Kiek žinojau, galinis išėjimas buvo antro sparno gale, o tai reiškė, kad mūsų laukė mažiausiai ilgas klaidžiojimas koridoriais. Zayn, Liam ir Niall ėjo šone ir kažką aptarinėjo, o Harry ir Louis pašnibždom tarėsi. Nusisukau ir nuleidau galvą. Sekiau paskui priekyje matomą porą juodų batų. Staiga pajaučiau stiprias rankas, apsivijančias mano liemenį, o tada pakilau nuo žemės.

- Aaaaaa!- klykiau kaip mažas vaikas.- Paleiskit mane!

 Pradėjau maskatuotis kojomis, bet prieš mane išlindęs Harry jas sučiupo. Tada tas 'kažkas' pradėjo bėgti, o aš toliau klykiau.

 - Ša, tyliau. Man ausų būgneliai sprogs,- sudrausmini mane Louis.

 - Ką tu čia išdarinėji? Paleisk mane, Louis!

 - Ne,- atsakė ramiai.

 Vėl pradėjau klykti, o jis suki mane ratu.

 - Louis!!! Man baisu! Paleisk!- klykiau, bet tas gaidys dar stipriau mane suko. - Aš vemsiu, Louis!

 Jis sustojo, bet dar vis mane laikė. Suglebau jo rankose. Man pasidarė silpna. Pykino.

 - Ė! Harry! Greičiau! Jai silpna!- kaip per miglą išgirdau balsus. Daugiau nebegirdėjau nieko...

LABAI ATSIPRAŠAU UŽ LABAI NEĮDOMIĄ DALĮ, BET TIKRAI NESUGALVOJAU KĄ PARAŠYT :( IDĖJŲ TURIU, BET REIK,  KAD JIE SUSIBENDRAUTŲ. NENORIU PARAŠYT BANALIOS ISTORIJOS, KAD SUSIPAŽINO, IŠ KART NUVARĖ Į 1D HOUSE, NEKENTĖ VIENAS KITO, PAMILO IR TADA GYVENO ILGAI IR LAIMINGAI... SRRY, BET MANE UŽKNISA BANALUMAS. GERIAU JAU RAŠYSIU NEĮDOMIĄ, TAČIAU VIS DĖL TO NEEILINĘ ISTORIJĄ. DĖKOJU VISIEM, KAS DKAITO ŠIĄ NESAMONĘ IR LAUKIU NUOMONIŲ BEI PASIŪLYMŲ :) BEJE, ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS :)

Ieva ❤