Make me believe in magic ❤ Part 6

* 6 *

* PO MAŽDAUG PUSMEČIO *

 Viskas ėjosi puikiai. Pakeičiau mokyklą ir po dar 5 mėnesių man sueis 18. Galėsiu įsigyti mašiną. Nors pirma gal reiktų teises išlaikyt... Dar vis dirbu Greg studijoje. Šią savaitę reikia pristatyt slides ir banglentes. Nežinau nei kas, nei kokį klipą filmuos. Na, greitai sužinosiu...

* PO 3 DIENŲ *

 Ne, ne, ne, ne, ne... Tik ne jie. Aš nedirbsiu su jais. Neiškesiu. Bet jei nedirbsiu - prarasiu darbą. O tada tikrai negausiu naujo mašiniuko. Gal kaip nors. Gal iškęsiu tas 2 dienas. Tikėkimės. Vienas dalykas tikrai aiškus - ryt visai nenorėsiu keltis...

* RYTAS *

 Aš vėluoju. Aš siaubingai vėluoju! Mane Greg užmuš, o dar dėmesį atkreipsiu. To man mažiausiai reikia. Kur tas prakeiktas metro?! Man jo mirtinai reikia. Štai, pagaliau atvažiuoja. Velkasi kaip vėžlys...

 - DieveMarijaJuozapasŠventas, ar jūs negalit paskubėt, - užstaugiau ant viso metro. - Ko jūs žiūrit? Žmonių nematėt? Ne nu, į kokį durnyną aš patekau...

 Pagaliau metro sustojo ir atsidarė durys. Greit įbėgau į vidų ir laukiau...

* PO 5 min*

Waiting...

* PO 10 min*

Still waiting...

- Po galais! Gal jau važiuojam? Aš po 15 min turiu būt darbe!

 - Panele, nusiraminkite, - kažkoks ponas 'ramino' mane.

 - Kaip aš galiu nusiramint, jei mane gali išmest iš darbo?!

 Pagaliau pajudėjome. Metro atrodo vilkos lėčiau nei visada. Štai, laikrodis rodo 9: 31. Vėluoju jau visą minutę. Na, gal dėl to neišmes iš darbo, bet vis tiek... Po dar 10 min pasiekėme galinę stotelę. Tik prasivėrus durims šokau lauk ir pasileidau bėgti. Neapsidairiau aplink ir išlėkiau į gatvę. Ačiū Dievui nebuvo jokių mašinų. Įlėkiau į studiją ir iš rankinės išsitraukiau pažymėjimą. Greit jį parodžiau apsauginiui ir nulėkiau B sektoriaus pusėn. Pradėjo skambėt telefonas. 

 - Aš jau čia! - užstaugiau. Neabejoju, kad tai buvo galima girdėti ir kitam Londono gale. Koridoriaus gale pamačiau 6 salę ir greit įlėkiau vidun. Mane pasitiko Greg. Keista, kad jis nebuvo piktas.

 - Aš labai, labai atsiprašau. Metro vilkosi vėžlio greičiu ir...

 - Viskas gerai, - pertraukė mane. - Tiesa, nebuvo būtina taip rėkti, - nusijuokė.

 - Mhm. Kita kart pasistengsiu tyliau, - šyptelėjau 'fake smile'.

 - Gerai, einam. Šiandien daug darbo.

 Nusekiau paskui Greg į pagrindinę salę. Vos jam atidarius duris į mus smigo kelios dešimtys akių, o paskui visi išlūžo. Aišku, kaip nežvengsi.

 - Dėkoju už jūsų aplodismentus,- sarkastiškai tariau. - Kita kart pasiimsiu garsiakalbį.

 - Užtenka juokų,- tarė Greg.- Eime, tavęs laukia vaikinai. 

 Greg mane vedė kažkokiais koridoriais geras 5 min kol priėjome baltas duris. Kokio velnio grimo kambarį reikia padaryti taip toli nuo salės? Greg pabeldė į duris. Po kelių sekundžių pasigirdo moteriškas balsas, sakantis 'Užeikit'. Greg pravėrė duris ir įstūme mane pirmą. 

 - Gabrielle, čia Lou - jų stilistė, - mostelėjo ranka į vaikinus. - Jūs abi šiandien grimuosit vaikinus ir tu, Gabrielle, dar turėsi dėlioti dekoracijas ir t.t.

 Greg išėjo iš kambario. Nuskubėjau prie lentynų. Susiradau užrašą 'Hair styling' ir pasiėmiau plaukų želė, šampūną, kaukę plaukams, plaukų laką, tiesintuvą-garbanoklį, šukas ir dar visokio galo. Pasidėjau visą įrangą ir priemones ant stalo.

 - Gerai, kurio man dabar imtis?- atsisukusi į Lou paklausiau.

 - Pradėk nuo Louis. Paskui žiūrėsim,- mirktelėjo.

 Gyvenimas tiktiausiai šaiposi iš manęs...

 - OK, Louis, įsitaisyk prie kriauklės, o aš atnešiu rankšluoščius,- tariau ignoruodama faktą, kad jis mane prieš kažkiek laiko apstaugė. Rodos neatpažino.

 - Mhm,- sumirksėjo ir greit įsitaisė kėdėje.

 Nubėgau prie lentynos ir ištraukusi du rankšluosčius grįžau prie kriauklės. 

 - Pakelk galvą,- paprašiau. 

 Jis klusniai pakėlė galvą, o aš pakišau rankšluostį, kad nesušlaptų jo drabužiai. Baigusi plauti jo galvą (čia ta prasme trinkti jo plaukus :DDDD Bet man geriau taip skamba) paprašiau jo atsisėsti į kėdę. Tuo tarpu sutvarkiau darbo vietą prie kriauklės ir grįžau prie jo.

 - Yra kokių pageidavimų dėl šukuosenos?- paklausiau.

 - Tik netiesink jų.

 Palinksėjau ir kibau į darbą. Jaučiau jo žvilgsnį įsmeigtą į mane, bet nekreipiau dėmesio. Atrodo jis mąstė kur mane matė. Tikiuosi neprisimins, nes tada šios 2 dienos taps pragaru. Dirbau tylėdama, tuo tarpu Lou sau šnekučiavosi su Harry. Ai, tebūnie, vis tiek neturiu apie ką kalbėti.

 - Tu man kažkur matyta,- staiga prabilo Louis.

 - Tu man irgi,- sarkastiškai atsakiau.

 - Nu taip, bet mane galima daug kur pamatyt...

 - Tai jo, gi tu toks nepaprastas... Nes juk tokie eiliniai žmonės kaip aš tikriausiai yra niekas, ane?

 - Atleisk, nenorėjau įžeist, bet pripažinkim, tu neesi kokia pasaulinio lygio žvaigždė... - lyg pats sau tarė ir susiėmė už burnos.- Oj, atleisk, tikrai nenorėjau įžeist.

 - Pirma pagalvok, tada sakyk.

Toliau vėl tylėjom. Baigiau darbuotis su jo šukuosena ir perėjau prie makiažo. Atvirai tariant tramdžiausi dabar nepaėmus rožinių skaistalų ir neišmaliavojus jam viso veido. Pasipūtėlis... Mano esantis geresnis už visus. Dažiau toliau, kol Louis veidas nepersikreipė.

 - Tai juk tu!- šuktelėjo.- Tu mane apipylei kava, tu manęs nekentei tikriausiai dėl to, kad pavydėjai. Ir juk aš tave įžeidžiau pasakydamas tiesą į akis. Tiesa juk visada skaudi, ane?

 - Sėskis,- pasakiau ramiai su neįskaitoma veido išraiška,- jei nenori, kad visas tavo veida būtų rožinis nuo skaistalų.

 Jis atsisėdo, bet jo akyse matėsi neapykanta. Ai, koks skirtumas ką apie mane mano šitas nuo savimeilės išsipūtęs nevėkšla... 

 - Baigiau. Laisvas.

 Louis purkštaudamas išėjo iš grimo kambario. Visi klausiamai pažiūrėjo į mane. 

 - Na, kurį dabar man padailinti?

 Nuo sofutės pakilo Liam. Zayn ir Niall buvo įnikę savo telefonuose. Spėju Louis jau paskleidė žinią visame pasaulyje... Liam klestelėjo į kėdę. Jis atrodė draugiškas, bet aš tą patį maniau ir apie Louis. If you know what I mean...

 - Galvą plausim?- paklausiau.

 - O ar matai ką nors, ką galima būtų plaut,- nusijuokė.

 - Tavo tiesa,- šyptelėjau.- Gerai, imkimės makiažo. Kol jį dažiau - kalbėjomės. Jis tikrai atrodė draugiškas, domėjosi kur gyvenu, kur mokausi, ką žadu studijuoti. Na, jis toks tėviškas. Bet bent draugiškai paplepėjom. Kai buvau įpusėjusi, Lou baigė su Harry ir perėjo prie Zayn. Dar kokias 15 min padirbėjau ir baigiau.

 - Voila. Makiažas baigtas. 

 Liam atsistojo, padėkojo ir, kartu su Harry, paliko kambarį.

 - Gerai, Niall. Ateik čion.

 Jis tingiai atsistojo ir įsitaisė kėdėje. Išploviau plaukus ir juos išdžiovinau. Ėmiausi šukuosenos.

 - O tu drąsi,- nė iš šio, nė iš to prabilo blondinas.

 - Iš ko sprendi?

 - Taip akis draskyt reik drąsos turėti,- tarė. 

 Nieko jam neatsakiau. Abu pasipūtę kaip gaidžiai. Nesveiki. Įsivaizduoja esantys patys fainiausi ir viršesni už visus. Baigiau visą savo meną ir nieko netarusi palikau patalpą. Nuskubėjau pas Greg. Jis tikriausiai turėtų būt pagrindinėj salėj. Atidariau duris ir įžengiau į vidų. Greg stovėjo prie vaikinų ir kalbėjosi. Nuskuodžiau prie ketveriulės ir pertraukiau jų pokalbį:

 - Aš jau baigiau. Dar bus kokio darbo? - paklausiau.

 - Taip, Gabrielle. Reiks dirbt su dekoracijom. Na žinai, judint jas, pakelt, nuleist.

 - Gerai. Einu persirengt tada.

 Apsisukau ant kulno ir nulėkiau į persirengimo kambarį. Šį kart jis buvo gan toli nuo salė. Klaidžiojau koridoriais, kol pamačiau rausvas duris. Jau norėjau eit į vidų, bet mane kažkas sučiupo už rankos...

KOMENTUOJAM! KUO DAUGIAU NUOMONIŲ, TUO GREČIAU NAUJA DALIS. TIKIUOSI BUS ĮDOMU :)

Ieva ❤