Make me believe in magic ♥ Part 16

* 16 *

* Niall pozicija *

 - Vaikinai,- šuktelėjau. Jie greit atdundėjo čia,- mes turime bėdą...

 - Kas yra? Kur Gabrielle?

 - Tame ir yra esmė,- tariau sunerimęs.- Štai,- padaviau butelį.

 Vaikinai susižvalgė.

 - Vonioje dar yra nuplaunamų juodų plaukų dažų ir melsvai žalios pudros ar kažko panašiai.

 - Ir tu manai, kad...- šokiruotas mikčiojo Harry.

 Tuo metu į kambarį subildėjo ir merginos.

 - Taip, aš manau, kad ta pana buvo Gabrielle.

 Merginos nieko nesuprato.

 - Kokia pana?- vienu metu paklausė Emily ir Eleanor.

 - Kur Gabrielle?- paklausė Agata.

 - Užėjęs vidun radau čia netikro kraujo butelius, o vonioje yra juodi nuplaunami dažai ir žalsva pudra. O ji ligoninėj, kai Harry mane ten paliko, sakė, kad žada mums keršyti už, na žinot, mėginimą ją nuskandinti... Todėl manau, kad tas maniakas nusitempė Gabrielle.

 - O Dieve!- sušuko Agata. Ji turėjo vieną didelį minusą - visada pradėdavo panikuoti.- Mums reikia ją surasti, ir kuo greičiau.

 - Nusiramink, jai viskas bus gerai,- mėgino ją guosti Harry.

 - Kaip galima nusiraminti, jei tavo draugę gali nužudyti? !- rėkė Agata.- Tas maniakas turėjo peilį! PEILĮ! Tu žinai kas jai gali nutikti tam miške? Ar tu įsivaizduoji?!- Agata rėkė, o Emily pribėgo prie jos ir apsikabino.

 Jos kaip sesės. Visos trys. Ir vienos iš jų trūksta. Reikia ją surasti, nes jai gali kas nors nutikti. 

 - Eime ieškoti,- tariau. 

 Harry ir Zayn žiūrėjo į mane 'tuišprotėjaijukjitauniekas' žvilgniu, o Louis ir Liam pritariamai linktelėjo. Jie nebuvo beširdžiai. Jie rūpinosi kitais.

 - Juk dabar 3 nakties! Kaip tu žadi surasti ją šitam miške vidurį nakties?- pašaipiai paklausė Zayn.

 - Tylėk,- pažiūrėjo Perrie į jį 'killerlook'.- Tu teisus, Niall, eime.

 Agata ir Emily kukčiodamos sekė iš paskos, o aš ir Liam ėjome priekyje. Paskubomis nuėjome prie tvoros ir išėjome pro galinius vartelius.

 - Klausykit, išsiskirstom po kelis,- tarė Louis.- Aš eisiu su El, Zayn - su Perrie, Liam - su Dani, Harry - su Em ir Niall - su Agata. Taip tinka?

 Visi palinksėjo, atrodo, nedrįso tarti nei žodžio. Priėjau prie Agatos ir apkabinęs per pečius pradėjau ją vestis į mišką. Jos pečiai retkarčiais truktelėdavo - ji tyliai verkė. Neišlaikė jos nervai. Nors tikriausiai ir mano neišlaikytų jei dingtų, pavyzdžiui, Hannah. Ji buvo mūsų stilistė. Gaila, kad buvo... Nenorėjau jos skaudinti, bet toks žaidimas. Kitaip pats nukentėčiau.

 - Niall, man baisu,- sušnibždėjo Agata.

 - Mes ją rasim. Viskas bus gerai,- mėginau ją nuraminti, nors pats nelabai tikėjau savo žodžiais.

 - Niall,- tyliai sušnabždėjo Agata.

 - M?

 - Man atrodo mus seka...

 - Kas mus čia galėtų sekti?- paklausiau lyg pats savęs.

 - Pavyzdžiui aš,- bauginančiai sušnibždėjo balsas už mūsų.

 Agata suspigo ir pradėjo dar labiau kratytis. Net ir tamsoje buvo galima įmatyti baltą to maniako dantų liniją. 

 - Kur Gabrielle?- piktai paklausiau. Nors ką aš čia mėginu apgauti. Man irgi baisu.

 - Grace su mumis,- išsišiepęs kalbėjo maniakas.- Mes dar daug ko neneuveikėm.

 - Kokia dar Grace?! Ji Gabrielle!- sušuko Agata. Ne nu, nuotaikų kaita jai... Linksma, baisu, drąsu, liūdna... 

 - Ką?! Ta kalė! Dar ji drįsta man meluoti,- lyg su savim pradėjo kalbėtis. Jam rimtai reikia į psichiatrinę...

 Griebiau Agatos ranką ir uždengiaus jos burną, kad nerėktų. Po truputį traukiausi atgal. Ji pradėjo muistytis. Tikriausiai pagalvojo, kad čia tas pats maniakas.

 - Nebijok,- tyliai sušnibždėjau.

 Ji dar aršiau pradėjo muistytis.

 - Čia aš, Niall,- kiek garsiau tariau.

 Agata truputį aprimo. Bet dar vis muistėsi.

 - Jei nepradėsi rėkti, paleisiu.

 Ji nurimo, o aš atleidau rankas, leisdamas jai išsilaisvinti. Agata greit išsivadavo iš mano gniažtų ir apsisuko.

 - Ką tu po velnių čia išdarinėji?

 - Nenorėjau, kad rėktum. Nebūtumėm pasprukę.

 - Mhm... Paskubėkim.

 Ji nulėkė į priekį žaibo greičiu. Mėgindamas ją pasivyti užkliuvau už šakos ir išsidrėbiau ant žemės. Girdėjau tolstantį šakelių traškėjimą. Po truputį atsikėliau. Jaučiau šiltą skystį, tekantį koja. Negi aš susipjausčiau? Stengiausi nekreipti dėmesio į tai, tačiau koją nežmoniškai skaudėjo. Atsirėmiau į medį. Išsivėriau diržą ir juo suspaudžiau koją taip norėdamas sustabdyti kraujavimą. Deje, jėgų nebeturėjau...

* Agatos pozicija *

Vis suūkdavo pelėda, priversdama mane kruptelėti. Mėnesienos šviesa apšvietė mišką, todėl buvo lengviau įžiūrėti kelią. Apsidairiau aplink. Nieko aplink nebuvo. Negi Niall pasimetė?

 - Niall?- tyliai tariau.

 Nieko. Pradėjau panikuoti. Ir vėl. Dabar buvo, tikriausiai, 4 AM (4:00), o aš, viena, bastausi vidurį miško. Apsidairiau. Dar net neketino švisti. Pilki, belapiai medžiai traškėjo aplink. Dauguma jų jau nebeatgys pavasarį... Kažkas šmėstelėjo tolumoje. Tamsi būtybė. Ji bėgo gilyn į mišką. Kad ir kaip bijojau, nusprendžiau sekti iš paskos. Pasileidau bėgti. Girdėjosi tik mano pačios sukeliamas garsas, tačiau enutrūkstantis sausų šakelių traškėjimas ir šnopavimas baugino.

* PO KAŽKIEK LAIKO *

 Dar vis sekiau tą gležną būtybę. Gal ten mergina? Gal ten Gabrielle? Paspartinau žingsnį. Net iš tolo buvo galima pastebėti, kad ji apsirengusi baltai.  Mergina sustojo ir apsidairė. Jos akys įsmigo tiesiai į mane. Staigiai apsisuko ir nubėgo į šoną. Geriau įsižiūrėjusi pamačiau upokšni. Jis tyliai čiurleno sukeldamas man dar didesnę paranoją. Paskubom nužingsniavau upelio link nenorėdama pamesti merginos iš akių. Pastoviai dairiausi aplinkui, bet debesys, apgobę dangų, užstojo ir taip menką šviesos šaltinį... Priėjusi upokšnį dar kartą apsidairiau. Mergina pradingo, o mane staiga agobė visiška tamsa. Paskutinis dalykas kurį jaučiau - smūgis į galvą...

NA VA, DAR VIENA KIEK BANALOKA DALIS. NEBUVO MINČIŲ :( VISIŠKAI :( KAŽKAIP NEIŠEINA SAKINIO SU SAKINIU SUJUNGT :( NA, TIKIUOSI MANO SAPALIONĖS PATIKS. NEPAMIRŠKIT PAKOMENTUOT. PASAKYKIT, KO ČIA TRŪKSTA, GAL YRA KOKIŲ PAGEIDAVIMŲ :) IR DAR LABAI ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS, KURIŲ ČIA MILIJONAI, NES MANO IPOD'UI DAŽNAI UŽPLAUKIA NEI IŠ ŠIO, NEI IŠ TO PAKEISTI KLAVIATŪRĄ Į, PAVYZDŽIUI, PRANCŪZŲ, O TEN KITAIP RAIDĖS SUDĖLIOTOS... :D

Ieva ♥