Sveiki visi, aha, žinau, ilgai nerašiau..
Įsijungiau katik blogą (geriu kavą, pusryčiauju antrą valandą dienos), perskaičiau naujausią Ievos įrašą ir pradėjau žvengt :D
Šiaip tai nelabai turiu ką parašyt, faktas tas, kad blogas oras mane nervina. Dar pora tokių dienų ir pradėsiu lipt sienom.. Iš neturėjimo ką veikt, nes Ievos nėra, o aš forever and ever alone kaime, peržiūrėjau visas Hario Poterio dalis (nu bet geras filmas,a?) ir dar gal 3 filmukus kažkokius :D Gyvenu apsikabinus kompą ir arbatos puodelį (nu ir kodėl taip šalta?!?!). Reikia kaip nors pabaigt daryt tėvam gimtadieninę dovaną.. (aliejiniais dažais tapau diptiką (du paveikslai, kurie siejasi). Bet žiauuuriai tingiu, nors bijau, kad nespėsiu padaryt taip, kad jie išdžiūtų iki kitos savaitės :x), be to kambary tapyt aliejiniais dažais yra savižudybė tikra, nesveikai smirda!!!
Kakafoniją čia kažkokią parašiau, nekreipkit dėmesio. Just. Pasiilgau saulės. Ir Ievos (velniažin kada ji kaiman atsigrūs ;x). Tai tiek. Nenukabinkit nosies, gal kaip nors sušils ;)
2013 m. liepos 23 d., antradienis
2013 m. liepos 22 d., pirmadienis
UPS!
Hey yo!
Vis dėl to, pamiršom parašyt ką nors į blogą kartu. Turėjom fotosesiją ir šiaip fainai praleidom laiką! Buvo šiokių tokių nenumatytų dalykų ir jūs tuoj išsiaiškinsit kas nutiko...
Taigi, abidvi susitarėm, kad atsikelsim 10 valandą ryto ir eisim pabėgiot kartu. Iki jos man 3 km (nu gal 3,5 km), o iki susitikimo vietos bėgti 2 km. Tai va, aš nubėgu tuos 2 km, ji 1,5 km ir tada mes bėgam iki jos ir einam maudytis. Apsisukus ir nubėgus dar apie pusę kilo (gal 0,7) Austėja paduso, o aš nusprendžiau ištempti iki trijų. Na, aš turiu tokį daiktą, vadinamą sensoriumi. Jį įsikiši į batą, prisijungi prie bet kurio apple gaminio ir jis skaičiuoja bėgimo laiką, atstumą, sudegintų kalorijų skaičių ir t.t. Taigi, pėsčiom nuėjom iki jos ir nusprendėm eiti prie upelio, kurį mes vadiname malūnu, nes, žinoma, ten yra malūnas... Taigi, jau ruošėmės lipti, bet pastebėjom, kad nėra kopetėlių. Nusprendusios, kad mėginsim kitaip pasiekti tą vietą ir vistiek užsibrėžusios tikslą išsimaudyti, susirinkome daiktus ir pradėjome žygiuoti link kito priėjimo. Tiksliau aš pradėjau. Kadangi Austėja nesijudino iš vietos ir vis neramiai dairėsi aplinkui, aš grįžau prie jos. Ji sako:
- Negaliu rasti telefono.
- Gal jis kuprinėj? - paklausiau.
- Ne, aš jį laikiau rankoj, kol... - ji susimąstė, - išgirdau kaip kažkas nukrito.
- Tai gal jis įkrito į skylę? - susimąsčiau. Matote, ten yra praėjimas, kurio plotis... Na, gal apie vieną metrą, bet tikrai ne daugiau...
Nusprendžiau paskambinti jai, nes jeigu jis įkrito į tą tarpą - turėtų girdėtis skambučio tonas, o jeigu į upelį - jau turėtų būti išsijungęs... Austėjos nelaimei - telefonas jau buvo išsijungęs. O ji jį dar neseniai gavo... Taigi, ji nusprendė apeiti aplink ir lipti per akmenis. Kadangi ji nepagalvojo, jog šlepetes lengvai nuneš srovę - ji, aišku, ėjo su jomis... Taip ir atsitiko, kad ji nuplaukė... AN IDIOT... Kol ji jos ieškojo tarp akmenų, šlepetės pėdsakai jau buvo atšalę :D (įdomu, kaip gali būt pėdsakų vandeny?). Kaip Austėjai pasisekė, kad ji turi tokią protingą draugę kaip aš :D Taigi, mano dėka šlepetė buvo pagauta, tačiau telefonas liko vandenį... Abidvi neišsimaudžiusios grįžom namo. Aš dar nubėgau papildomus 3 km, nes susitikti nusprendėm vėliau. Susitikom antrą valandą, iir nuėjom pasifotkint (nekeliu Austėjos ft, nes pakui bus, kad šitą negraži, ta nefaina ir t.t. :D ):
Taigi, po kiek laiko atvažiavo mano tėvai ir su jais nukeliavome iki malūno. Su jų pagalba perlipom slidžiuosius akmenis ir leidomės į paieškas... Tiesa sakant, Austėja mėgino kažką įžiūrėt, o aš nardžiau. Aplodismentai man, nes aš ištraukiau telefoną!!! Su nedideliais nenusisekimais... Aš dėl to nekalta *don't look at me*! Jai nereikėjo būt pasilenkus virš manęs, nes kai aš išnėriau ir su galva trenkiau jai į nosį, ji buvo pasilenkusi vos ne prie pat vandens... AN IDIOT... Vis dėl to, tikiuosi ji man nejaučia neapykantos dėl nosies ;D
Vis dėl to, pamiršom parašyt ką nors į blogą kartu. Turėjom fotosesiją ir šiaip fainai praleidom laiką! Buvo šiokių tokių nenumatytų dalykų ir jūs tuoj išsiaiškinsit kas nutiko...
Taigi, abidvi susitarėm, kad atsikelsim 10 valandą ryto ir eisim pabėgiot kartu. Iki jos man 3 km (nu gal 3,5 km), o iki susitikimo vietos bėgti 2 km. Tai va, aš nubėgu tuos 2 km, ji 1,5 km ir tada mes bėgam iki jos ir einam maudytis. Apsisukus ir nubėgus dar apie pusę kilo (gal 0,7) Austėja paduso, o aš nusprendžiau ištempti iki trijų. Na, aš turiu tokį daiktą, vadinamą sensoriumi. Jį įsikiši į batą, prisijungi prie bet kurio apple gaminio ir jis skaičiuoja bėgimo laiką, atstumą, sudegintų kalorijų skaičių ir t.t. Taigi, pėsčiom nuėjom iki jos ir nusprendėm eiti prie upelio, kurį mes vadiname malūnu, nes, žinoma, ten yra malūnas... Taigi, jau ruošėmės lipti, bet pastebėjom, kad nėra kopetėlių. Nusprendusios, kad mėginsim kitaip pasiekti tą vietą ir vistiek užsibrėžusios tikslą išsimaudyti, susirinkome daiktus ir pradėjome žygiuoti link kito priėjimo. Tiksliau aš pradėjau. Kadangi Austėja nesijudino iš vietos ir vis neramiai dairėsi aplinkui, aš grįžau prie jos. Ji sako:
- Negaliu rasti telefono.
- Gal jis kuprinėj? - paklausiau.
- Ne, aš jį laikiau rankoj, kol... - ji susimąstė, - išgirdau kaip kažkas nukrito.
- Tai gal jis įkrito į skylę? - susimąsčiau. Matote, ten yra praėjimas, kurio plotis... Na, gal apie vieną metrą, bet tikrai ne daugiau...
Nusprendžiau paskambinti jai, nes jeigu jis įkrito į tą tarpą - turėtų girdėtis skambučio tonas, o jeigu į upelį - jau turėtų būti išsijungęs... Austėjos nelaimei - telefonas jau buvo išsijungęs. O ji jį dar neseniai gavo... Taigi, ji nusprendė apeiti aplink ir lipti per akmenis. Kadangi ji nepagalvojo, jog šlepetes lengvai nuneš srovę - ji, aišku, ėjo su jomis... Taip ir atsitiko, kad ji nuplaukė... AN IDIOT... Kol ji jos ieškojo tarp akmenų, šlepetės pėdsakai jau buvo atšalę :D (įdomu, kaip gali būt pėdsakų vandeny?). Kaip Austėjai pasisekė, kad ji turi tokią protingą draugę kaip aš :D Taigi, mano dėka šlepetė buvo pagauta, tačiau telefonas liko vandenį... Abidvi neišsimaudžiusios grįžom namo. Aš dar nubėgau papildomus 3 km, nes susitikti nusprendėm vėliau. Susitikom antrą valandą, iir nuėjom pasifotkint (nekeliu Austėjos ft, nes pakui bus, kad šitą negraži, ta nefaina ir t.t. :D ):
Taigi, po kiek laiko atvažiavo mano tėvai ir su jais nukeliavome iki malūno. Su jų pagalba perlipom slidžiuosius akmenis ir leidomės į paieškas... Tiesa sakant, Austėja mėgino kažką įžiūrėt, o aš nardžiau. Aplodismentai man, nes aš ištraukiau telefoną!!! Su nedideliais nenusisekimais... Aš dėl to nekalta *don't look at me*! Jai nereikėjo būt pasilenkus virš manęs, nes kai aš išnėriau ir su galva trenkiau jai į nosį, ji buvo pasilenkusi vos ne prie pat vandens... AN IDIOT... Vis dėl to, tikiuosi ji man nejaučia neapykantos dėl nosies ;D
Okay, nebeturiu ką gero pasakyti :)
Ieva ♥
2013 m. liepos 17 d., trečiadienis
Pakeliui į kaimazzz!
Hallo!
Kaip jums sekasi? Aš jau pakeliui į kaimą! Dabar kaip tik lekiam per Uteną visu garsu klausydamiesi Little Talks (The Monsters And Men). DIEVINU ŠITĄ DAINĄ! Beje, rytoj susitiksiu su Austėja. Laukiye iš mūsų žinių :)
Kaip jums sekasi? Aš jau pakeliui į kaimą! Dabar kaip tik lekiam per Uteną visu garsu klausydamiesi Little Talks (The Monsters And Men). DIEVINU ŠITĄ DAINĄ! Beje, rytoj susitiksiu su Austėja. Laukiye iš mūsų žinių :)
Ieva ❤
2013 m. liepos 16 d., antradienis
Velnio akmuo
Sveikučiai mielieji!
Mano gyvenimėlio įvykių fronte matyti truputėlis naujienų! Prieš kelias dienas svečiavausi pas mieląją Austėją ir kartu su ja buvau garsiausiame Lietuvoje roko festivalyje 'Velnio akmuo'. Kadangi ati klausausi tokių grupių kaip Nirvana, The Rolling Stones, RHPC, Guns N' Roses ir t.t. - man ten visai patiko, tačiau Austėjos mama nusprendė kitaip :D vis dėl to, Trash ir Death stiliaus rokas nėra būtent tai ko klausau, bet scena užtat graži buvo :D Man labiau prie širdies tas rokas, kur galima suprasti žodžius, o ne 'AAAAUUUAOOOIMMMŽŽŽDDDD' :D Taigi, pusė dvylikos nakties nes jau nusiplovėme, bet nebuvau labai nusiminusi, nes buvo šlapia ir drėgna... Brr...
Tai tiek šį kart :)
Ieva ❤
2013 m. liepos 8 d., pirmadienis
Paskutinė kelionė
Sveiki, mielieji,
Birželio pradžioje aš buvau apsilankiusi Čekijoj ir Vokietijoj. Na, tai buvo paskutinė mano kelionė į užsienį su savo senąja klase. Tiesa, tikiuosi, kad ne paskutinė, bet visi išsiskirstom. Kas į Biržišką, kas į Daukantą, kas į Didįjį... Na, o aš - į Licėjų. Laukia sunkūs mokslo metai. Tačiau dar liko du mėnesiai atostogų. Taigi, grįžkime prie kelionės. Kadangi laiką ten praleidau puikiai - privalau su jumis pasidalinti! Tūsinom all day all night, o pasku tik all night, nes miego norėjom dienom. Tiesa, per penkias paras aš miegojau mažiau nei 20 h, be pavienių užsnūdimų autobuse gavosi 15,5 h. Įprastai aš būčiau miegojus 48 valandas per visas tas keturias naktis, tačiau... Tokia ir yra tų kelionių esmė... Mokytojai miega ramiai, o mokiniai tūsina XD Taigi, viena įdomiausių dalių buvo krikštynos. Ja sudarė keturios dalys:
1. Išvertė mūsų lagaminus ir per 5 min turėjom susidėt daiktus (ši dalis man kainavo gerokai nervų, nes prieš vakarienę aš kroviausi lagaminą apie vieną valandą, kai kiti šiaip nesamones darė...)
2. Padarė mūms 'sriubos' (sudedamųjų dalių buvo 11, aš žinau tik šitas: arbūzas, kava, sultinys, makaronai). Yummy yummy yummy..!
3. Teko klauptis ant šlapios žolės ir priesaiką sakyt...
4. Golas (esi surišamas su dar vienu žmogumi (rankos) ir reikia žaist fulę). Va po šitos dalies mano mielieji converse liko žali šlapi ir dar bala žino kokie... Na, mano partnerio batai tokie patys. Jis juos su fenu džiovino... GENIUS XDD
Taigi, įmetu nuotraukas ;)
Ieva ♥
Birželio pradžioje aš buvau apsilankiusi Čekijoj ir Vokietijoj. Na, tai buvo paskutinė mano kelionė į užsienį su savo senąja klase. Tiesa, tikiuosi, kad ne paskutinė, bet visi išsiskirstom. Kas į Biržišką, kas į Daukantą, kas į Didįjį... Na, o aš - į Licėjų. Laukia sunkūs mokslo metai. Tačiau dar liko du mėnesiai atostogų. Taigi, grįžkime prie kelionės. Kadangi laiką ten praleidau puikiai - privalau su jumis pasidalinti! Tūsinom all day all night, o pasku tik all night, nes miego norėjom dienom. Tiesa, per penkias paras aš miegojau mažiau nei 20 h, be pavienių užsnūdimų autobuse gavosi 15,5 h. Įprastai aš būčiau miegojus 48 valandas per visas tas keturias naktis, tačiau... Tokia ir yra tų kelionių esmė... Mokytojai miega ramiai, o mokiniai tūsina XD Taigi, viena įdomiausių dalių buvo krikštynos. Ja sudarė keturios dalys:
1. Išvertė mūsų lagaminus ir per 5 min turėjom susidėt daiktus (ši dalis man kainavo gerokai nervų, nes prieš vakarienę aš kroviausi lagaminą apie vieną valandą, kai kiti šiaip nesamones darė...)
2. Padarė mūms 'sriubos' (sudedamųjų dalių buvo 11, aš žinau tik šitas: arbūzas, kava, sultinys, makaronai). Yummy yummy yummy..!
3. Teko klauptis ant šlapios žolės ir priesaiką sakyt...
4. Golas (esi surišamas su dar vienu žmogumi (rankos) ir reikia žaist fulę). Va po šitos dalies mano mielieji converse liko žali šlapi ir dar bala žino kokie... Na, mano partnerio batai tokie patys. Jis juos su fenu džiovino... GENIUS XDD
Taigi, įmetu nuotraukas ;)
Na, vasarą turėsiu daugiau laiko, tai pasistengsiu daugiau parašyt :)
Ieva ♥
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)