Vasara.

Šviesu, šilta, jokios mokyklos, dviratis, ežeras, geriausi draugai aplinkui... Pasiilgau! ♥
O dabar belieka tik n kiekiais ryt Maksiminius apelsinus ir žiūrėt vasaros nuotraukas :)
Aš viską dėjau klausydama šitos http://www.youtube.com/watch?v=Lb9X5jMofEo

Liūdna žinia :(

Sveiki, mieli skaitytojai,

Deja, mano istorija 'Make me believe in magic ♥' bus rašoma rečiau. Liko 2 mėnesiai iki stojamųjų ir reikia susikoncentruoti į darbą. Mėginsiu įstoti į Vilniaus Licėjų, taigi, reikia pasistengti. Nežinau kaip dažnai kelsiu istorijos dalis, bet stengsiuos kaip galėdama dažniau parašyti. Bent jau savaitgaliais sulauksit kelių dalių, tačiau darbo dienomis - negaliu prižadėti. Labai atsiprašau, tiesiog reikia dar labiau pasitempti su mokslais.

Ieva ♥

Make me believe in magic ♥ Part 16

* 16 *

* Niall pozicija *

 - Vaikinai,- šuktelėjau. Jie greit atdundėjo čia,- mes turime bėdą...

 - Kas yra? Kur Gabrielle?

 - Tame ir yra esmė,- tariau sunerimęs.- Štai,- padaviau butelį.

 Vaikinai susižvalgė.

 - Vonioje dar yra nuplaunamų juodų plaukų dažų ir melsvai žalios pudros ar kažko panašiai.

 - Ir tu manai, kad...- šokiruotas mikčiojo Harry.

 Tuo metu į kambarį subildėjo ir merginos.

 - Taip, aš manau, kad ta pana buvo Gabrielle.

 Merginos nieko nesuprato.

 - Kokia pana?- vienu metu paklausė Emily ir Eleanor.

 - Kur Gabrielle?- paklausė Agata.

 - Užėjęs vidun radau čia netikro kraujo butelius, o vonioje yra juodi nuplaunami dažai ir žalsva pudra. O ji ligoninėj, kai Harry mane ten paliko, sakė, kad žada mums keršyti už, na žinot, mėginimą ją nuskandinti... Todėl manau, kad tas maniakas nusitempė Gabrielle.

 - O Dieve!- sušuko Agata. Ji turėjo vieną didelį minusą - visada pradėdavo panikuoti.- Mums reikia ją surasti, ir kuo greičiau.

 - Nusiramink, jai viskas bus gerai,- mėgino ją guosti Harry.

 - Kaip galima nusiraminti, jei tavo draugę gali nužudyti? !- rėkė Agata.- Tas maniakas turėjo peilį! PEILĮ! Tu žinai kas jai gali nutikti tam miške? Ar tu įsivaizduoji?!- Agata rėkė, o Emily pribėgo prie jos ir apsikabino.

 Jos kaip sesės. Visos trys. Ir vienos iš jų trūksta. Reikia ją surasti, nes jai gali kas nors nutikti. 

 - Eime ieškoti,- tariau. 

 Harry ir Zayn žiūrėjo į mane 'tuišprotėjaijukjitauniekas' žvilgniu, o Louis ir Liam pritariamai linktelėjo. Jie nebuvo beširdžiai. Jie rūpinosi kitais.

 - Juk dabar 3 nakties! Kaip tu žadi surasti ją šitam miške vidurį nakties?- pašaipiai paklausė Zayn.

 - Tylėk,- pažiūrėjo Perrie į jį 'killerlook'.- Tu teisus, Niall, eime.

 Agata ir Emily kukčiodamos sekė iš paskos, o aš ir Liam ėjome priekyje. Paskubomis nuėjome prie tvoros ir išėjome pro galinius vartelius.

 - Klausykit, išsiskirstom po kelis,- tarė Louis.- Aš eisiu su El, Zayn - su Perrie, Liam - su Dani, Harry - su Em ir Niall - su Agata. Taip tinka?

 Visi palinksėjo, atrodo, nedrįso tarti nei žodžio. Priėjau prie Agatos ir apkabinęs per pečius pradėjau ją vestis į mišką. Jos pečiai retkarčiais truktelėdavo - ji tyliai verkė. Neišlaikė jos nervai. Nors tikriausiai ir mano neišlaikytų jei dingtų, pavyzdžiui, Hannah. Ji buvo mūsų stilistė. Gaila, kad buvo... Nenorėjau jos skaudinti, bet toks žaidimas. Kitaip pats nukentėčiau.

 - Niall, man baisu,- sušnibždėjo Agata.

 - Mes ją rasim. Viskas bus gerai,- mėginau ją nuraminti, nors pats nelabai tikėjau savo žodžiais.

 - Niall,- tyliai sušnabždėjo Agata.

 - M?

 - Man atrodo mus seka...

 - Kas mus čia galėtų sekti?- paklausiau lyg pats savęs.

 - Pavyzdžiui aš,- bauginančiai sušnibždėjo balsas už mūsų.

 Agata suspigo ir pradėjo dar labiau kratytis. Net ir tamsoje buvo galima įmatyti baltą to maniako dantų liniją. 

 - Kur Gabrielle?- piktai paklausiau. Nors ką aš čia mėginu apgauti. Man irgi baisu.

 - Grace su mumis,- išsišiepęs kalbėjo maniakas.- Mes dar daug ko neneuveikėm.

 - Kokia dar Grace?! Ji Gabrielle!- sušuko Agata. Ne nu, nuotaikų kaita jai... Linksma, baisu, drąsu, liūdna... 

 - Ką?! Ta kalė! Dar ji drįsta man meluoti,- lyg su savim pradėjo kalbėtis. Jam rimtai reikia į psichiatrinę...

 Griebiau Agatos ranką ir uždengiaus jos burną, kad nerėktų. Po truputį traukiausi atgal. Ji pradėjo muistytis. Tikriausiai pagalvojo, kad čia tas pats maniakas.

 - Nebijok,- tyliai sušnibždėjau.

 Ji dar aršiau pradėjo muistytis.

 - Čia aš, Niall,- kiek garsiau tariau.

 Agata truputį aprimo. Bet dar vis muistėsi.

 - Jei nepradėsi rėkti, paleisiu.

 Ji nurimo, o aš atleidau rankas, leisdamas jai išsilaisvinti. Agata greit išsivadavo iš mano gniažtų ir apsisuko.

 - Ką tu po velnių čia išdarinėji?

 - Nenorėjau, kad rėktum. Nebūtumėm pasprukę.

 - Mhm... Paskubėkim.

 Ji nulėkė į priekį žaibo greičiu. Mėgindamas ją pasivyti užkliuvau už šakos ir išsidrėbiau ant žemės. Girdėjau tolstantį šakelių traškėjimą. Po truputį atsikėliau. Jaučiau šiltą skystį, tekantį koja. Negi aš susipjausčiau? Stengiausi nekreipti dėmesio į tai, tačiau koją nežmoniškai skaudėjo. Atsirėmiau į medį. Išsivėriau diržą ir juo suspaudžiau koją taip norėdamas sustabdyti kraujavimą. Deje, jėgų nebeturėjau...

* Agatos pozicija *

Vis suūkdavo pelėda, priversdama mane kruptelėti. Mėnesienos šviesa apšvietė mišką, todėl buvo lengviau įžiūrėti kelią. Apsidairiau aplink. Nieko aplink nebuvo. Negi Niall pasimetė?

 - Niall?- tyliai tariau.

 Nieko. Pradėjau panikuoti. Ir vėl. Dabar buvo, tikriausiai, 4 AM (4:00), o aš, viena, bastausi vidurį miško. Apsidairiau. Dar net neketino švisti. Pilki, belapiai medžiai traškėjo aplink. Dauguma jų jau nebeatgys pavasarį... Kažkas šmėstelėjo tolumoje. Tamsi būtybė. Ji bėgo gilyn į mišką. Kad ir kaip bijojau, nusprendžiau sekti iš paskos. Pasileidau bėgti. Girdėjosi tik mano pačios sukeliamas garsas, tačiau enutrūkstantis sausų šakelių traškėjimas ir šnopavimas baugino.

* PO KAŽKIEK LAIKO *

 Dar vis sekiau tą gležną būtybę. Gal ten mergina? Gal ten Gabrielle? Paspartinau žingsnį. Net iš tolo buvo galima pastebėti, kad ji apsirengusi baltai.  Mergina sustojo ir apsidairė. Jos akys įsmigo tiesiai į mane. Staigiai apsisuko ir nubėgo į šoną. Geriau įsižiūrėjusi pamačiau upokšni. Jis tyliai čiurleno sukeldamas man dar didesnę paranoją. Paskubom nužingsniavau upelio link nenorėdama pamesti merginos iš akių. Pastoviai dairiausi aplinkui, bet debesys, apgobę dangų, užstojo ir taip menką šviesos šaltinį... Priėjusi upokšnį dar kartą apsidairiau. Mergina pradingo, o mane staiga agobė visiška tamsa. Paskutinis dalykas kurį jaučiau - smūgis į galvą...

NA VA, DAR VIENA KIEK BANALOKA DALIS. NEBUVO MINČIŲ :( VISIŠKAI :( KAŽKAIP NEIŠEINA SAKINIO SU SAKINIU SUJUNGT :( NA, TIKIUOSI MANO SAPALIONĖS PATIKS. NEPAMIRŠKIT PAKOMENTUOT. PASAKYKIT, KO ČIA TRŪKSTA, GAL YRA KOKIŲ PAGEIDAVIMŲ :) IR DAR LABAI ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS, KURIŲ ČIA MILIJONAI, NES MANO IPOD'UI DAŽNAI UŽPLAUKIA NEI IŠ ŠIO, NEI IŠ TO PAKEISTI KLAVIATŪRĄ Į, PAVYZDŽIUI, PRANCŪZŲ, O TEN KITAIP RAIDĖS SUDĖLIOTOS... :D

Ieva ♥

Ieškau pavasario..

Vakar turėjau laiko. Ta proga, griebiau fotiką į rankas ir išlekiau daryt kiemui fotosesijos. Voila! 

Make me believe in magic ❤ Part 15

* 15 *

 - Mes turime daug ką nuveikt,- išsišiepė 'pedosmile' Lucas. 

 Ne, jie neišdrįs. Ne, tik ne tai...

 Nuo šios minties sustigau. Mane laikė už rankos, bet jei ir būtų ją atleidę, būčiau stovėjusi kur ir stovėjau. Kojos, atrodo, įaugo į žemę. Ak, kad kas nors čia būtų, kad kas nors padėtų. Kodėl man taip nesiseka? Kodėl aš? Man įdomu, jei viskas šituo nesibaigs, ką man dar gyvenimas paruoš? Ką dar reikės iškęsti? 

 Pasisukau į juos. Matt kažką aiškino. Ranka buvo atleista, todėl pasinaudojau proga ir ją ištraukiau. Matt staigiau atsisuko į mane norėdamas sustabdyti, bet aš tik atsisėdau ant akmens ir laukiau. Jie nesuprato kas čia ką tik įvyko. Tikriausiai tikėjosi, kad bėgsiu. Bet ar yra prasmė? Ar yra viltis iš čia pasprukti? Manau, kad ne. Mano gyvenime nėra nei vilties, nei laimės, nei džiaugsmo. Tėra kančia. Galiu apsimesti, kad man smagu tasytis po vakarėlius, šokti ir dainuoti, bet taip nėra. Tik alkoholis padeda man pamiršti nuoskaudas, atsipalaiduoti ir prisileisti žmones. Bet atsiminimai lieka, jie persekioja tave kiekvieną minutę. Jie niekur nedingsta, o gyvena kartu su tavim ir tu to nepakeisi. Nebent tapsi laiminga, o man nėra vilties, kad kažkada taip atsitiks. Tiesiog nėra... Aš pati nesuprantu, kodėl aš gyvenu. Kam gyvenimas yra  reikalingas, jei nėra dėl ko gyventi? Mano broliukas gyvena su mama, o aš su tėvu. Mama po skyrybų persikraustė į Airiją. Aš norėčiau gyventi ten. Jie žinotų mano vardą, bet ne istoriją. Ten galėčiau gyvent gyvenimą nieko netrukdoma, bet teisėjo sprendimo negalima pakeisti... Kaip bebūtų gaila, tėvo namie nematau. Kartais vakarais girdžiu kaip nestipriai trinksteli durys. Taip, tėčio dažnai namie nepamatysi, net ir savaitgaliais jis dingsta kažkur. Tikriausiai jam gėda man pažiūrėti į akis...

 - Na ką, mergyt, kaip ir sakiau - mes turim daug ką nuveikt,- išsišiepė Lucas.- Eime.

 Apsidairiau aplink. Kiek tolėliau ant žemės gulėjo tas pats peilis. Reikia kaip nors nukreipti jų dėmesį. Toliau dairiausi aplink, bet sustingau ir įsmeigiau žvilgsnį į tolumą. 

 - Eime,- dar kartą paliepė Lucas.

 Aš tik pakėliau ranką ir rodydama į miško gilumą pradėjau mikčioti. Tie du nusisuko pasižiūrėti kas ten, o aš čiupau peilį ir, pridengdamą jį ranka, toliau tęsiau savo vaidinimą. Jie buvo kiek pasimetę.

 - Eime. Greičiau,- čiupo už rankos, kuria rodžiau. Matt nuėjo ton pusėn, kur rodžiau, o mes pasukome kiek į šoną. Jis mane tempė vis tolyn, o aš mėginau įsidėmėti kiekvieną bent kiek išsiskiriantį objektą. Kojas be galo skaudėjo, o ypač - padus. Buvau basa, todėl nuo bent kiek aštresnio daikto negarsiai cyptelėdavau. Po to, kai atsistojau ant kankorėžio, Lucas neiškentė.

 - Tylėk, arba pats tave užčiaupsiu,- piktai tarė.

 - Atleisk, man skauda...- tyliai tariau.

 - Kur?

 - Pėdas... Aš basa.

 Jis pasižiūrėjo į mane kaip į nevisprotę. Na taip, juk sveiko proto žmonės nevaikšto basi naktim...

 - Manau, kad iš čia tavęs niekas neišgirs,- pasimatė baltų dantų linija.

 Jis, norėdamas mane apkabinti per liemenį, žengė žingsnį į priekį, o aš - atgal.

 - Nejudėk, meilute.

Jis vėl žengė žingsnį į priekį, o aš - vėl atgal. Atsitrenkiau į, manau, medį. Atkišau peilį. Jis to, aišku nesitikėjo, todėl atsitraukė. Bet jo veide žaidė pašaipi šypsenėlė.

 - Taigi tu manęs nenudirsi, tau trūksta drąsos.

 Tik dabar pastebėjau, kad mano rankos dreba.

 - Tu manęs nepažįsti. Kažkada mane būtum pavadinęs baile, bet gyvenimas mane pakeitė,- jis sutriko.- TODĖL PASITRAUK, ARBA AŠ TAU SUVARYSIU ŠITĄ SUŠIKTĄ PEILĮ Į PILVĄ!- suklykiau, nes nervai nebelaikė.

 Po truputį apėjau medį ir pradėjau trauktis atgal.

 - Nejudėk!- paliepiau.

 Kai atsitraukiau pakankamai, pasileidau bėgti. Bėgau kiek galima greičiau. Nekreipiau dėmesio į begalinį skausmą. Po keleto minučių man jau trūko oro, bet bėgau. Nakties šešėlis dar vis gobė dangų, o aš vis meldžiausi. Meldžiausi, kad prašvistų...

* Niall pozicija *

 Praėjo jau daugiau kaip valanda po to įvykio. Mes sėdėjome svetainėje ir gėrėme karštą arbatą. Agata dar vis tirtėjo iš baimės. Prisislinkau ją arčiau ir apkabinau. Ji buvo graži, dailių linijų mergina. Ne tokia, kaip Gabrielle. Gabrielle buvo blyškiaveidė, šiesių plaukų mergina, kurios charakterį sunku pakęsti, bet teks... Pala, o kur jinai?

 - Hm... Chebra, kur Gabrielle?- paklausiau.

 Visi susižvalgė.

 - Aš jos nemačiau nuo tada kai dingo elektra,- tarė Liam.

 - Einu patikrinti viršuj.

 - Būk atsargus, Niall,- tarstelėjo Perrie.

  Lėtai lipau laiptais. Elektra jau buvo atsiradusi. Pasirodo išmušė skaitiklius... Užlipęs į antrą aukštą pamačiau sklindančią šviesą iš kažkokio kambario. Įžengiau į vidų. Tai tikriausiai Gabrielle kambarys.

  - Gabrielle?

 Tyla.

 - Tu čia?

 Vėl tyla. Nuėjau į šalia esantį vonios kambarį. Pro plyšelį sklido siauras šviesos ruošelis, krintantis ant šalia esančių užuolaidų. Patuksenau. Nieko. Pravėriau duris. Ant grindų mėtėsi tamsi bonkutė, primenanti grafiti dažų buteliuką. Pakėliau ją nuo grindų. Ant bonkutės puikavosi užrašas didelėmis raidėmis. 'Spray Hair Paint'. Žvilgtelėjau į kamštelį. Black. Tada apžiūrėjau kriauklės pakraščius. Jie buvo nukloti makiažo priemonėmis. Už akių užkliuvo didesnio dydžio bonkutė. Jos turinys turėjo žalsvai mėlyno atspalvio. Tai priminė skystą pudrą veidui, tik kad ji buvo neįprastos spalvos. Grįžau į kambarį. Tik dabar pastebėjau baltos spalvos butelius ant šaltų marmūro grindų. Pakėliau vieną iš jų. Raudonai kruvinom raidėm buvo užrašyta 'Fake blood'.

 - O Dieve,- sušnibždėjau po nosim.- Tai negali būt tiesa... 

 Viskas susidėliojo į vietas: jos žodžiai ligoninėj, kraujas, pamėlusi oda ir juodi plaukai...

 - Vaikinai,- šuktelėjau. Jie greit atdundėjo čia,- mes turime bėdą...

KOMENTUOJAM, KOMENTUOJAM, KOMENTUOJAM :D ATSIPRAŠAU UKLAIDAS IR UŽ NELABAI ĮDOMIĄ DALĮ ;) TIKIUOSI PATIKS

Ieva ❤

Background'as

Sveikučiai, pagalvojau pakeist background'ą, bet tada nuspręndžiau kad geriau Jūs patys išsirinktumėt ;)
Mums su Ieva tai iš esmės jokio skirtumo, blogger redagavimo ekranas yra balts pliks kaip tilviks. Tai bent su ryškiu rūžavu background'u atsigriebiam, bet kadangi Jūs į jį žiūrit dažniau, manau Jums ir reikėtų pasirinkt ;)
Įmetu pora pasirinkimų kuriuos sukūriau, o jei sugalvojat/randat ką geriau, pasiūlymus siųskit man į gmail'ą smigelskaite.austeja@gmail.com arba FB

Jūsų pasiūlymus sukelsiu kaip atsikrą straipsnį. Minčių laukiu iki rytojaus vakaro, o tada dvi dienas komentarais balsuosim ;) 

1. Šiaip fainas ♥

 2. 1D fanų džiaugsmui :D

3. Radau visus šituos paveiksliukus kataloge Blogas tai sudėjau kartu :D

Medžiai.

Make me believe in magic ♥ Part 14

* 14 *

* Niall pozicija *

Visų veiduose atsispindėjo baimė sumišusi su siaubu... Betoninis grindinys buvo aplietas tamsiu skysčiu. Jis lėtai kapsėjo ant plytelių.

 - Ar... Ar... Ar... Tai...- trukinėjo Dani.

 - Kraujas?- užbaigė Liam.

 - Manau, kad taip...- nutęsė Harry.

 Eleanor susiėmė už burnos. Visi stovėjo be žado.

 - Eime,- tariau.

Visi tyliai ėjome galinio kiemo link. Bijojome sukelti didesnį triukšmą. Plytelėm grįstas takelis buvo apšviestas šviestuvų, skleidžiančių šiurpiai melsvą šviesą. Tylus dainavimas vis garsėjo, o plytelės dar vis sruvo kraujas. Prie bauginančio vaizdo prisidėjo ir belapiai, pilki medžiai. Betrūko tik juodos varnos.

 Atsisukau į gale einančius draugus. Merginos ėjo susiglaudusios. Agata tiesiog tirtėjo iš baimės. Stabtelėjau išgirdęs trakštelėjimą. Visi susižvalgė.

 - Kas tai?- paklausiau taip tyliai, kad vos įmanoma išgirsti.

 - Manau, kad ten kažkas yra,- rimtai tarė Zayn.- Merginos, pasilikite čia.

 - Ne!- pašnibždom šuktelėjo Perrie.- Mes bijom.

 - Gerai, tada visos eina vidury, kad nieko nenutiktų.

 Jis greitai susispietė, o mes jas apsupome iš šono. Pirmas ėjo Louis. Priėjęs kampą, jis sustingo. Pradėjo trauktis atgal.

 - Louis, kas yra?- persigandęs paklausė Harry.

 Jis tik mikčiojo ir rodė kiemo pusėn. Nuėjau link galinio kiemo ir sustingau.  Ten stovėjo juodaplaukė mergina, kiek pamėlusia oda. Priminė Samarą, išlindusią iš šulinio, nes jos plaukais varvėjo vanduo. Rankose ji laikė kiek kraujuotą peilį, o pačios rankos sruvo krauju. Merkina tyliai dainavo. Tai kiek priminė isterišką dainavimą. Apskritai, viskas buvo kaip iš siaubo filmo. 

 - Lia lia lia lia lia,- tyliai dainavo mergina ir lingavo galva.

 Stovėjome persigandę, o ji artėjo mūsų link. Širdis pradėjo plakti nežmonišku greičiu, bet nejudėjau iš vietos. Kojos buvo lyg švininės. Mergina stovėjo žingsniu nuo manęs. Šone šmėstelėjo šešėlis. Staiga už merginos atsidūrė vyriškis. Jo veidą slėpė nakties šešėlis. Vaikinas nebuvo aukštas, maždaug merginos ūgio. Jis prisiaetino prie jos ir pridėjo prie jos kaklo peilį.

 - Ji eis su manim,- tarė.

* Gabrielle pozicija *

 Planas veikė puikiai. Jie stovėjo persigandę ir, tiesiogine to žodžio prasme, šiko į kelnes. Vos laikiausi nepradėjusi žvengti. Staiga pajutau šaltą metalą ant kaklo. Tai nebuvo mano plano dalis. Sustingau. Isteriškas mano dainavimas. Persigandau. 

 - Ji eis su manimi,- tarė tas maniakas.

 Pradėjau drebėti. Kur jis mane temsis? Ką jis darys.

 - Eime,- sumurmėjo man į ausį. 

 Pradėjau judėti atbula. Buvau mirtinai persigandus. Išėjome pro galinius vartelius ir patraukėme į 'Numirėlių miškelį'. Iš ten niekas negrįždavo. Bent jau nebuvau sutikusi tokio žmogaus... Tirtėjau.

 - Tau šalta,- sumurkė į ausį.

 Nieko neatsakiau.

 - Atsakyk,- paliepė.

 - Truputį,- pamelavau.

 Nenorėjau išsiduoti, kad jo bijau, nors iš tiesų bijojau. Net labai. Jis nusiėmė savo megstinį ir juo apdengė mano pečius. Nustebau. Iš kur toks džentelmentiškumas? Bijojau atsisukti. Bijojau, kad jis tuo peiliu perrėš man gerklę. Bijojau, kad jis mane nudurs tuo peiliu. Bijojau, kad jis mane išprievartaus. Bijojau. Labai bijojau. Judėjome miškelio link. Ten, kur dar tamsiau. Ten, kur dar baisiau... Priėjus mišką vaikinas atitraukė peilį nuo gerklės ir uždengė burną ranką. Pradėjau murmėt, bet jis dar labiau prispaudė ranką.

 - Tyliau, mieloji.

 Dar labiau pasimuisčiau, o jis atleido ranką, spaudusią mano burną, bet dar vis laikė mane.

 - Ką mes čia veiksime?- paklausiau.

 - Pamatysi,- buvo justi iš jo balso, ka jis šypsosi.

 Lindome gilyn į miškelį. Kol priėjome prie kažkokio akmens. Atrodo, kad jis gerai pažinojo šią vietovę. Vaikjnas mane paleido ir nuėjo dar giliau į mišką. Nespėjau pamatyti jo veido, bet pasileidau bėgti. Bėgau tolyn ir girdėjausi, kaip kažkurgan toli kažkas bėga. Mane vijosi. Sekė, o tai baugino. Bijojau įkliūti, todėl bėgau kiek galėdama greičiau. Nežinojau nei į kurią pusę bėgti, nei kur. Tiesiog judėjau kuo toliau nuo tos vietos. Tamsa baugino. 

 'Tai lyg bado žaidynės,- pagalvojau.'

 Bijojau beprotiškai. Bijojau mirties. Apskritai bijojau visko, kas susiję su šiuo mišku. Bėgau ir nemačiau kur, kai staiga į kažką atsitrenkiau.

 - Ką mes čia turime?- išsišiepė... Mat? 

 - Ką tu veiki čia vidurį miško naktį?- paklausiau persigandusi.

 - Vaikštau,- tamsoje matėsi, kad jis išsišiepęs.

 - Maldauju, Matt, nusileisk savo principams. Galėsi mane žeminti kaip tik norėsi, kad ir prieš visą Londoną, tik prašau, išvesk mane iš čia.

 - Kokiem dar principams?

 Matėsi, kad jis manęs neatpažino.

 - Vėliau paaiškinsiu, tik greičiau.

 Jis griebė mane už rankos ir pradėjo tempti į miško gilumą.

 - Matt, kur tu mane tempi?

 Jis nieko neatsakė. O dieve, kodėl? Mes priėjome tą patį akmenį. Prie jo stovėjo tas pats vaikinas.

 - Šitos ieškojai?- paklausė.

 - Aha,- atsakė vaikinukas ir išsišiepė.

 - Tada gerai. Ir ką žadi daryt su ja, Luce?- paklausė.

 Ką? Luce? Luce ir Matt? O ne... Ką jie man padarys? 

 - Na ką gražuole, kuo tu vardu?- paklausė Luce.

 Negaliu jiems sakyti kas aš tokia. Gada bus ne tik, kad blogai. Bus labai blogai.

 - Grace.

 - Mes turime daug ką nuveikt,- išsišiepė 'pedosmile' Lucas. 

 Ne, jie neišdrįs. Ne, tik ne tai...

NU, KĄ MANOT? KOMENTUOJAM :D ATLEISKIT UŽ KLAIDAS ;) NA VA, TIKIUOSI, KAD JUMS PATINKA ŠITA NEEILINĖ ISTORIJA. BENT JAU NEESU PATI SKAIČIUSI TOKIOS, KURIOJE TEN ŽUDYTŲSI :DDD BIŠKI 'BADO ŽAIDYNES' TURĖTŲ PRIMINT. NA, MINTIS BIŠKI, KARTOJU BIŠKI, BUS PANAŠI ;D IR TIKIUOSI SULAUKTI KOMENTARŲ! LABAI PRAŠAU :DDDDD 

Ieva ♥

Make me believe in magic ❤ Part 13

* 13 *

* 7 PM (19:00) *

 Su Agata abidvi tūsinom ir laukėm kitų. Viduje buvo krūva balionų, kaspinų ir šiaip visokio 'š'. Virtuvėje buvo kalnai užkandžių, o stalas buvo nuklotas gėrimais. Virtuvėje jau stovėjo trys tuščios skardinės alaus. Su nerimu laukiau atvykstančios chebrytės. Kažkokia bloga nuojauta. 

 - Gal išleisti baseiną?- iš pievos paklausiau.

 - Kam?

 - Bloga nuojauta...

 - Nemanau, kad jie tave mėgins nuskandinti,- nusijuokė.

 Pasigirdo mašinos padangų cypimas. Tada trinktelėjo mašinų durelės. Pagaliau chebrytė susirinko. Nuėjau prie durų ir jas pravėriau. Visi dar krapštėsi mašinose.

 - Huh. Nenorit paskubėt, nes aš noriu šoookti!- staugiau.

 - Gabrielle, ko gėrei?- paklausė besijuokdamas Zayn.

 - Kažko... Vyyyyy! Man labai labai linksma!- rėkiau ir bėgiojau aplink. Tie tik lūžo. Pf. O kas man, jaunai?

 - Man atrodo visko,- žvengė Louis.

 - Gaaal,- pakilnojau antakius bala žini kam.- O dabar visi vidun, nes ten daug gėrimų!

 Nubėgau vidun ir įjungiau bet kokią muziką. Nors ištuštinau tik dvi skardines alaus - buvo linksma. Visa tokia crazy bėgiojau po namus. Nu ką, it's time for revenge. Muahahahaha! Atsiimsit už viską, ką man iškrėtėt. Pasišalinau išsvetainės, kurioje vyko veiksmas. Nulėkiau į viršų ir išsitraukiau dirbtinio kraujo. Specialiai nusipirkau kelis litrus. Nutipenau į virtuvę ir išsitraukiau didelį peilį. Iš stalčiaus išsitraukiau samtį ir iš po kriauklės - kibirėlį. Užlipau į viršų ir pasiėmiau purškiamus dažus plaukams. Juoda spalva išpurškiau visą savo ševeliūrą. Tada juos sušiaušiau. Pasiėmiau pudros bonkutę. Visa išsidažiau baltai ir dar žalsvos spalvos pridėjau. Maždaug zombį primesiu. Juodais šešėliais apvedžiojau akis. Haha. Stebėsiu jų reakciją kai mane pamatys. Dar žvilgtelėjau į veidrodį ir patenkinta rezultatu nupėdinau į kambarį. Išsitraukiau žibintuvėlį. Į kibirėlį įpyliau truputį dirbtinio kraujo. Nusileidau apačion. Tie, man rodos, dar nepastebėdjo, kad aš dingau. Visus savo įrankius palikau prie lauko durų. Nupėdinau prie durų, vedančių į rūsį. Pravėriau elektros skydinės dureles ir nuspaudžiau svirtį link užrašo 'Off'. Šviesa dingo. Užvėriau dureles ir nutipenau prie laiptų. Net ir man šiurpu pasidarė... Nu ką, ruoškitės...

* Liam pozicija *

Visi šokom, kai staiga dingo šviesa. Mačiau garbanotus plaukus šalia. Huh. Dani čia. Tarpdurį šmėstelėjo šešėlis. Tai pastebėjo visi. Pajaučiau nagus, suleistus į mano odą. Prisitraukiau Dani arčiau, kad taip nebijotų.

 - Mes einam,- tarė Harry ir Louis pašnibždom.- Jūs likit čia.

 - Aš irgi prisidėsiu,- sušnibždėjo Zayn, bet Perrie prisitraukė jį arčiau.

 - Tada eisiu aš,- tarstelėjo Niall.

 Apsižvalgiau. Niekur neįmačiau Gabrielle figūros. Kur ji prapuolė?

* Niall pozicija *

Tyliai sliūkinom į virtuvę. Ten nieko neradom. Nedidelis šviesos šaltinis sklido iš prieškambario. 

 - Eime ten,- parodžiau į duris.

 Po truputį sliūkinom durų link. Blausus šviesos ruoželis sklido iš lauko. Durys buvo pradaros. Vis žvalgiausi aplink. Atrodė, kad kažkas mus sekė. Lyg lydėjo akimis ir laukė kol kažkur papulsim. Nusipurčiau nuo šios minties. Sutraškėjo grindys. Peršikęs atsisukau. Tarpdurį stovėjo visi likę.

 - Blet!- riktelėjau.- Negąsdinkit.

 - Sorry,- atsiprašė Eleanor.- Nenorėjom.

 Visi tyliai sliūkinom link durų. Pravėrėm jas. Lauke žibintas skleidė melsvą šviesą.

 - Aaaaaaa!- suspiegė Perrie, o mes visi pažvelgėm į žemę. Pakėliau akis. Visų veiduose atsispindėjo baimė sumišusi su siaubu...

NU VA, 13 DALIS, BIŠKI KERŠIJA VĖL :DD NA, KOMENTUOJAM ;) TIKIUOSI PATIKO :) BIŠKI TOKIĄ ŠIURPESNĘ MĖGINAU PARAŠYT ;) ATLEISKIT, DABAR REČIAU DALIS GAUSIT, NES VĖL MOKSLAI PRASIDĖJO :( NA, LAUKIU NUOMONIŲ ;)

Ieva ❤

Make me believe in magic ❤ Part 12

* 12 *

* THE NEXT DAY *

* Gabrielle pozicija *

Šiandien mane paleidžia iš ligoninės. Vaikinukai žadėjo pasirodyti, taip pat ir Agata su Em. Lėtai atsikėliau iš lovos. Pradėjau dėtis daiktus. Vakar tėvai buvo užsukę, atvežė maisto, drabužių ir kitų reikmenų. Susižinojau, kad vakarėlis vyko užvakar. Vadinasi visą naktį gulėjau, taip tariant, komoj. Ot nuostabu... Reiks šiandien atsikeršyt. Planas jau sukurtas, tereikia jį įgyvendint. Muahahahaha! Mano apmąstymus nutraukė stuksenimas į duris.

 - Užeikit!- surikau.

Į vidų įėjo Harry ir Niall. Įdomu, kur kiti pasidėjo?

 - Laba rytas!- pasisveikino Niall. 

 - Labas, labas,- šyptelėjau. Po vakar nuomonė apie Niall pasikeitė. Netgi labai.

 - Kaip jautiesi?- pasiteiravo Harry.- Galvos neskauda? 

 - Jaučiuosi gerai. Kaip ir...- nutęsiau.- Bet dabar ne tai svarbu. Reikia kuo greičiau susiruošti. Šiandien šiokį tokį vakarėlį surengsim. Tik gal reiktų vandenį iš baseino išleisti?- tipo susimąsčiau, o tie tik nusijuokė.- Gal galėtumėt pakviesti daktarą?

 - Aš pakviesiu,- tarstelėjo Harry ir greit išlėkė iš palatos.

 Tyla... Akward.

 - Hm... Tai sakai vakarėlį rengsi?- nedrąsiai paklausė Niall.

 - Aha, revenge time,- išsišiepiau 'evilsmile'.

 - Tik man nekeršyk,- nusijuokė.- Nenorėčiau būt apmėtytas kiaušiniais.

 - Dar pagalvosiu,- vėl 'evilsmile'.

 - Gasdini tu mane,- nusišypsojo. 

 Nu 'pyp', lydausi...  

 - Gabrielle!- šuktelėjo Niall taip prikeldamas mane iš transo.

 - M?

 - I know what you just did,- išsišiepė.

 - Ką?- apsimečiau durnele. Velnias, jis pamatė, kad aš jį nužiūrinėjau...

 - Nieko, nieko.

 - Nu Niall, pasakyk!- pasakiau nors mintyse kartojau 'nieko nesakyk, nieko nesakyk, nes būsiu raudona kaip burokas'.

 Kaip tik pro duris įsiveržė Harry. Huh. Išgelbėjo jis čia mane.

 - Apie ką šnekat, balandėliai?- išsišiepė 'pedosmile'. Wtf? Nuo kada mes 'balandėliai'?

 Aš tik pakėliau vieną antakį nieko nesuprasdama.

 - Apie nie...- mane pertraukė Niall.

 - Mokau Gabrielle, kad manęs nenužiūrinėtų,- joprsšt! Jis matė... Dabar dar ir gėdos prisidariau.

 - Nununu, Gabrielle,- pamosikavo pirštu Harry, o Niall tik suprunkštė.- Negražu berniukus nužiūrinėt.

 - Nenužiūrinėjau aš jo,- tyliai sumurmėjau.- Tik šiaip užsigalvojau...

 Jaučiau, kad aš jau raudona kaip ką žinau kas.

 - Nereikia tiktais,- vėl išmetė 'pedosmile' Harry.

 - Nu baikit!- šuktelėjau.

 - Negi tau gėda?- sutriko Niall.- Aš gi labai gražus,- papūtė lūpas ir pradėjo staipytis kaip koks modelis.

 Pro duris įėjo daktaras su keliais praktikantais. Aš pradėjau lūžti, Harry atsisuko ir taip pat žvengė. Tik Niall nieko nesuprato. Tada jis atsisuko ir paraudonavo iš gėdos.

 - Nu ką, kažkam gėda?- pažiūrėjau į jį 'ašlaimėjau' žvilgsniu.

 - Ne taip, kaip tau kai pagavau tave mane nužiūrinėjančią,- pradėjau raudonuot, o praktikantai prunkštaut.

 - Nereikia tik tai, tokio kaip tu negalima nužiūrinėt - per daug baisus.

 - Neperbaisus tau,- jis priėjo prie manęs, pakėlė ant rankų ir pradėjo sukt aplink, o aš žvengiau kaip nesveika.

 - Niall, paleisk,- juokiausi.

 - Never!

 - Niall, aš rimtai!

 - Aš irgi!

 - Nu Niall, man bloga,- apsimečiau, kad tuoj nualpsiu. 

 Jis sustojo ir nuleido mane ant žemės. Lėtai atsistojau ir pradėjau svirduliot, o tada pasileidau pro duris. Bėgdama pro daktarą dar girdėjau 'Va ką meilė žmonėm padaro', o aš tik šuktelėjau 'Čia ne meilė!'. Bėgau koridoriumi link lifto. Tolumoje jau buvo matyti liftas. Tikėjausi, kad spėsiu, tačiau durys užsidarė prieš pat nosį. Apsisukau. Niall lėkė link manęs išsišiepęs. Velnias, ką jis sugalvojo? Pasukau į dešinę ir nuskuodžiau laiptinės link. Pradėjau bėgt į viršų. Buvau paguldyta 3 aukšte, o pastatas buvo 11 aukštų. Muahahaha, nepagaus jis manęs. Šiaip ne taip užbėgau į 7 aukštą ir pasileidau lifto link. Dabar užkilsiu į 10 aukštą. Paspaudžiau mygtuką ir laukiau. Lifto durys atsidarė ir ten pamačiau Niall. Apsisukau ir pradėjau bėgti bet kur.

 - Ne! Tu manęs nepagausi,- rėkiau ir žvengiau.

 - Pagausiu!- šuktelėjo ir taip pat juokėsi.

  Ne, aš nesileisiu pagaunama. Pasukau už kampo ir nuskuodžiau tolyn. Velnias. Aklavietė. Atsisukau. Niall išsiviepęs žiūrėjo į mane. Nu taip lengvai nepasiduosiu. Šokau pro pirmas pasitaikiusias duris. Pasukau užraktą, kad jis negalėtų įeitį. Įjungiau šviesą ir apsidairiau. Buvau valytojos kambarėlyje. Nu šaunu... Bet bent nuo Niall būsiu saugi. Įdomu, ką jis norėjo padaryti. Reiks saugotis šito vaiko...

 - Išlįsk, arba pats ištempsiu,- pasigirdo besijuokiančio Niall balsas.

 - Ir kaip gi?

 Pasigirdo krebždėjimas ir spynos spragtrlėjimas. Kaip? Ai nu, čiornaja magija... Niall pravėrė duris. Jo veidą puošė šupsena.

 - Niall, ką ruošiesi daryti?- nepatikliai paklausiau.

 - O ką tikiesi?- išsišiepė 'pedosmile'.

 Stovėjau išmetus 'pokerface'. Jis tik nusijuokė. Pavarčiau akis, o jis čiupo mane už rankos.

 - Kur tu mane tempiesi?- paklausiau, o tas tylėjo.- Niall, pradėsiu klykti.

 Vėl tyla. Ne nu, aš irgi jį dabar ignoruosiu. Jis užsitempėmane į 12 aukštą.

 - Niall, tu rimtai? Tu galvoji, kad man pas psichiatrą reikia apsilankyti?- paklausiau pamačiusi užrašą virš durų. 

 Ne nu, ir vėl tyli. Niall pradėjo temptis mane link kažkokių durų. Pradėjau šikti į kelnes. Ką jis žada daryti? Niall apsidairė ir pravėrė duris. Mes atsidūrėme prie metalinių kopėčių. Apačion tęsėsi laiptų virtinė. Nu nerealu. Jis gal mane pagrobs išsivesdamas pro atsarginį išėjimą?

 - Lipk,- paliepė.

 - Dar čia ko?

 - Nu gi nebijok, nenumesiu aš tavęs.

 - Nelipsiu.

 - Nu yra ir kitų dalykų, kuriuos galima padaryti,- išsišiepė 'pedosmile'.

 - Lipu, lipu.

 Pradėjau lipt komėčiom. Vis nepatikliai dirstelėdavau į Niall apačioj. Užlipau ir priėjau prie krašto. Nuo ligoninės stogo buvo matyti visas Londonas.

 - Tai nuostabu,- tyliai tariau.

Kruptelėjau Pajutusi rankas, apkabinančias mane iš nugaros. 

 - Taip, tai nuostabu,- tyliai sušnibždėjo Niall man į ausį.

 'Bet tu dar nuostabesnis,- pagalvojau'

 Man jis pradėjo patikti. Po to trumpo vakarykščio pokalbio viskas pasikeitė. Jis man tapo mielas vaikinukas, kuris vakar neleido man užmigti. Mąsčiau apie jį visą naktį. Mėginau išsinagrinėti savo jausmus jam. Jaučiu, kad pradedu įsimylėti jį, bet ar jis jaus man tą patį. Sunku pasakyt...

NU KĄ, KOMENTUOJAM. ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS ;) IR ŠITA KAŽKAIP NUOBODOKA GAVOSI DALIS, BET KITOJ BUS PARTY :D IF YOU KNOW WHAT I MEAN :DDD

Ieva ❤

Niūri pavasario pradžia.

Atsikėliau pramiegojus pusę dienos ir net iš lovos pašokau pamačius pro langą skriejančius sniego kamuolius. Aišku su mano iKaipNoriuTaipIrFokusuoju to užfiksuot nepavyko, bet šitie kadrai man patinka ;)

Make me believe in magic ❤ Part 11

* 11 *

Lėtai pramerkiau akis, bet teko vėl užsimerkti dėl per ryškios šviesos. Vėl atsimerkiau, akys apsiprato su ryškumu. Gulėjau baltoje patalpoje, girdėjosi šnopavimas. Pajaučiau deguonies kaukę ant veido. Blausiai prisiminiau kas įvyko. Apsidairiau. Aplink buvo keli krėslai, tačiau kambaryje buvau viena. Atsisėdau ir mėginau susidėlioti įvykius. Kažin, kiek laiko aš čia esu? Taigi, prisimenu kaip staipiausi prieš veidrodį su trumpa, kreminės spalvos suknute ir tokiais pat Laboutin'ais. Lipau laiptais ir nuo jų nukritau. Kas toliau? Dar išėjau iš namų ir toje pačioje gatvėje susiradau Agatos namą. Paspaudžiau durų skambutį. Daugiau nieko? Na, dar pamenu kaip šokau. Viskas. Nebežinau kas įvyko tame vakarėlyje... Mano apmąstymus nutraukė pro duris įėjęs garbaus amžiaus vyriškis baltu chalatu.

 - Labas rytas, panele,- žvilgtelėjo į lapus,- Gabrielle. Matau jau pabudote. Jūs turite svečių, įleisti juos?

 - Aha, būtų neblogai.

Daktaras išėjo ir iš kart sugūžėjo grupelė vaikinukų ir dar kelios merginos. 

 - Gabrielle!- suspigo dvi tamsių plaukų merginos ir pribėgusios apkabino mane.

 - Sveikos, panos,- pasisveikinau su Em ir Agata. 

 Vaikinukai nedrąsiai laukė prie durų lyg kažko bijodami.

 - Sveiki, vaikinai,- šyptelėjau. Prie jų stovėjo kelios merginos, bet aš jų neatpažinau.

 - Labas,- tyliai numykė Harry ir Louis. Jie priėjo arčiau ir įteikė man gėlių puokštę. Čia dabar?

 - Kas įvyko per vakarėlį?- piktai paklausiau. 

 - Tu neminėjai, kad nemoki plaukt,- numykė Louis. 

 Pradėjau atgamint įvykius. Prisiminiau, kaip buvau įsviesta į vandenį. Norma, norma...

 - Neminėjau, bet kai žmogus rėkia 'padėkit', tikriausiai nieko nereiškia?- buvau gana pikta, nes jie rimtai peržengė ribą.

 - Mes labai atsiprašom,- tyliai tarė Harry. Jie atrodė susikrimtę.

 - Už tai jums bus atsilyginta,- grėsmingai tariau, o tada išskėčiau rankas.- O dabar man reikia didelio hug'o. 

 Visi, kaip susitarę, sugūžėjo prie manęs ir stipriai apkabino, o aš pradėjau dusti.

 - M...an...trūks...ta...o...ro...- vos iškvėpia, o tie atsitraukė.

 Atsisukau į tris merginas. Vieną iš jų prisiminiau. Danielle. Gal dėl to, kad jos vardas panašus į mano? Ai, Dievo keliai nežinomi...

 - M... Panos? Aš jūsų nelabai prisimenu,- numykiau ir susigėdusi nuleidau galvą.

 - Na, aš Eleanor,- prisistatė rudaplaukė.

 - Perrie,- šyptelėjo blondinukė.

 - Dani,- nusišypsojo garbanė.

 - Man malonu su jumis visom dar kartą susipažinti,- nusijuokiau.- O dabar man visi papasakojat apie tą vakarėlį. Ir su smulkmenom,- pagrasiau pirštu. Tie tik nusijuokė.

 - Na, tu prisigėrei,- pradėjo Louis,- ir keršijai mums dėl praitos išdaigos su miltais ir kiaušiniais...

 - Tada išsidrėbei ant žemės, o mes tave pačiupom ir įmetėm į baseiną. Louis galvojo, kad tu apsimeti, bet paskui pamatė tave ant dugno. Liam tave ištraukė iš vandens, o Zayn paskambino greitajai. Na, o Niall... Hm... Jis darė dirbtinį kvėpavimą...

 Tik dabar pamačiau, kad jo čia nėra. Ew... Būtinai jam tai reikėjo daryt? Nubėgau į tuoletą ir pradėjau skalautis burną. Ew, ew, ew, ew, ew! Grįžau į palatą, o tie lūžo iš manęs... Paguoda čia matai iš jų...

 - Negi tau jis taip nepatinka?- per juoką paklausė Harry.

 - Nesimato,- atšoviau.

 - Kas čia kam nepatinka?- paklausė pro duris įsiveržęs Niall su kalnu maisto.

 - Tu,- piktai tariau ir dar kartą nuėjau išsiskalauti burnos. Grįžusi jį radau ant sofutės. Apsidairiau. Likome tik mes vieni. Atsisėdau ant lovos. O jis pakėlė galvą. Matyt tik dabar mane pastebėjo.

 - Klausyk, gal galėtum mane palikti vieną,- šaltai tariau.

 - Su mielu noru, tačiau manęs neišleidžia... 

 Atsisėdau ant lovos ir susimąsčiau. Kodėl gi aš jo nekenčiu? Ar turiu už ką? 

 - Klausyk, Niall, aš nenoriu pyktis,- nutęsiau. Jis tylėjo.- Tiesiog esu žmogus, kuris iš kart neprisileidžia kitų.

 - Mhm, o kitus tai prisileidai, ane?

 - Tiesiog jie nelūžo iš mano bėdų...

 - O tipo aš lūžau?

 - Po to kai tau papasakojau apie viską, kažkaip saldžiai su Louis pasijuokėt,- kiek pikčiau tariau.

 - Tą kart? Kad mes ne iš tavęs žvengėm.

 Pasijaučiau kaip paskutinė kvailė. Jie lūžo ne iš manęs, o aš nekenčiu jo. Kokia aš kvaiša... Niall pakilo nuo kėdės ir atsisėdo ant lovis krašto. Tylėjome. Sėdėjau ir tyrinėjau savo delnus. Nežinojau ką jam pasakyt...

* Niall pozicija *

Kokia ji kvaiša. Ir dar patikėjo, kad ne iš jos lūžom. Neįmanoma iš jos nežvengt. Juokdarė... Ir dar sako, kad permato žmones kiaurai. Ji per daug naivi...

* Gabrielle pozicija *

Pakilau nuo lovos ir, palikdama Niall, nuėjau į dušą. Šilti vandens lašai kapsėjo ant mano veido. Greit išsiprausiau ir apsirengiau. Grįžusi neberadau Niall. Tikriausiai išėjo. Nuliūdau. Bet pala, kodėl aš turėčiau liūdėti? Ne, ne, ne, ne, ne! Jis man negali patikti, bet jo akys... Jose galima paskęst, kaip vandenyne. O ne, aš jo negaliu įsimylėt!

* Liam pozicija *

 Jau 10 PM (22:00). Šį vakar renkamės pas mane. Nekenčiu šito dalyko, bet kitaip neišeina. Čia žaidimas, tikiuosi nepralošiu ir man neteks įskaudinti dar vieno žmogaus...

 Išgirdau ratų cypimą ir mašinų durelių trinktelėjimą. Atrakinau duris ir pro jas įsiveržė Harry. Nieko netaręs nusirengė paltą ir pakabino jį prieškambaryje. Atsisėdo į savo vietą prie milžiniško stalo. Aš užtraukiau visas užuolaidas, o tuo tarpu susirinko ir visi kiti.

 - Gerai, kas šio vakaro taikinys?- paklausė Zayn.

 - Gabrielle,- išsišiepė Harry.

Žaidimas prasidėjo...

NU KĄ, MIGLOTA PABAIGA :D ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS :) KOMENTUOJAM :D

Ieva ❤